Aktualu

Mokytojos: smurto dėl lyties prevenciją turime pradėti nuo savirefleksijos

Mano teisės

Mokyklos koridorius, pexels.com

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2021 10 04

„Mokytojai dažnai dirba inertiškai, todėl daugeliui kolektyvo narių iš pradžių pasirodė, kad smurto problemos mokykloje nėra. Iš tiesų mes jos tiesiog nematėme – tarpusavyje pasidaliję patirtimis supratome, kad patys išgyvenome vienokias ar kitokias smurto dėl lyties formas. Žinoma, šeimoje puoselėjamos vertybės taip pat turi didelę įtaką, bet mes, mokytojai, vedame vaikus į priekį. Negalime to daryti tinkamai ir jiems padėti, jei patys vadovaujamės stereotipinėmis nuostatomis“, – sakė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Žiupkienė.

Rugsėjo 28 d. nuotoliniu būdu vyko tarpmokyklinė konferencija „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje: išmoktos pamokos“, kurios metu pedagogai iš Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gimnazijų turėjo progą reflektuoti savo dvejų metų patirtį siekiant gerinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties prevenciją, kalbėti su mokyklų bendruomenėmis apie stereotipines nuostatas.

Konferencijos „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje: išmoktos pamokos“ akimrika.

Konferencijos „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje: išmoktos pamokos“ akimrika.

Susitikime dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad mokyklų vaidmuo vykdant smurto dėl lyties prevenciją yra nepakeičiamas, nes būtent jose verda moksleivių gyvenimas: „Kalbame apie situacijas, kuriose vaikinai nesijaučia gerai, kai jų draugai bendrauja grubiai, stumdosi ar kumščiuojasi, tačiau bijo savo jausmus išreikšti garsiai. Kalbame ir apie pirmųjų romantinių santykių momentus, merginų patiriamą seksualinį priekabiavimą, persekiojimą ir panašiai. Tikiu, kad esate tie žmonės, kurie iš vaiko elgesio pastebi, jog jam reikalinga pagalba. Tai gali būti tos kelios papildomos minutės nuoširdžiam pokalbiui, tiesioginis įsikišimas į moksleivių tarpusavio santykius, o galbūt sunkus skambutis atsakingoms tarnyboms, kai nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai kenčia patys vaikai ar jų mamos, tėčiai.“

Birutė Sabatauskaite, Jono Petronio, VDU nuotr.2021_1

Birutė Sabatauskaite, Jono Petronio, VDU nuotr.

Paklausta, kurios iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su partneriais vykdyto projekto[1] rėmuose vykdytų veiklų buvo naudingiausios, Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionienė neslėpė negalinti išskirti tik vieno užsiėmimo. „Tikiu, kad naudingas buvo jau pirmasis susitikimas, kai su Alytaus miesto savivaldybės atstovais prie apskrito stalo susėdome aptarti projekto vizijos. Dabar kaip bendruomenė jau galime drąsiai diskutuoti smurto dėl lyties klausimais, kurie, pasirodo, apima labai daug skirtingų aspektų. Kai pradėjome aktyviai dirbti, tokios temos kaip lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija apskritai buvo paliestos pirmą kartą, o juk mokykloje dirbu jau labai ilgai. Galiu pasidžiaugti ir tuo, kad per paskutinius porą metų mokėmės pagarbiai išsakyti savo nuomonę, išklausyti kitus ir nesusipykti su kolegomis, jei požiūriai išsiskiria. Kartais to pritrūksta“, – sakė ji.

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorės pavaduotoja Daiva Sirtautienė tokiam vertinimui antrino: „Galvojome, kad mes, pedagogai, viską žinome, bet pradėjome iš naujo gilintis į smurto temą ir atradome labai daug naujų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip smulkmenos. Bet tai nėra smulkmenos ir gali iš esmės pakeisti moksleivių gyvenimus. Nuo mūsų priklauso, ar tas pokytis bus teigiamas.“

R. Marčiulionienė pripažino, kad būtent mokytojų savirefleksija yra raktas į pokytį. „Pirmiausia turime būti kritiški patys sau ir pripažinti, kad nežinoti yra normalu. Mums buvo sukurta saugi aplinka, kurioje galėjome prabilti apie savo patirtis, o dabar turime užtikrinti nuoseklumą ir toliau tikslingai dirbti. Kartais mokytojai labiau nei tėvai bei jų vaikai bijo tam tikrų temų ir todėl jų vengia, bet žinių ieškojimas iš to išlaisvina. Kai pradėjome organizuoti užsiėmimus su moksleiviais, pastebėjome, kad jiems palengvėjo. Moksleiviai pasijuto išgirsti ir pastebėti, jie nori kalbėtis“, – dalijosi socialinė pedagogė.

Lygių galimybių integravimo ir lytiškumo ugdymo ekspertė Vilma Gabrieliūtė pasidžiaugė, kad pandemija nesutrukdė kokybiškai išnagrinėti sudėtingų ir jautrių temų. Pravestų užsiėmimų rezultatus parodė ir pakartotinai atliktas moksleivių bei mokytojų nuostatų tyrimas – kai kuriais klausimais buvo pastebimas net 20 procentinių punktų pokytis.

Vilma Gabrieliutė, Martyno Ambrazo nuotr.

Vilma Gabrieliutė, Martyno Ambrazo nuotr.

Duomenis pristačiusi Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorė Paulina Drėgvaitė atkreipė dėmesį, kad 2020 m. su teiginiu, kad kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir elgesiu, nesutiko tik 30 proc. visų apklaustų moksleivių, o 2021 m. prieštaraujančių buvo jau 50 proc. Taip pat 21 procentiniu punktu išaugo nesutinkančių, kad merginos turi atrodyti seksualiai (2020 m. – 41 proc., 2021 m. – 62 proc.).

Paulina Drėgvaitė, Severinos Venckutės nuotr.

Paulina Drėgvaitė, Severinos Venckutės nuotr.

Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė sveikino mokyklų atstovus pasiekus tokių pokyčių. „Prisimenu dar gyvai vykusį pirmą susitikimą, per kurį susiginčijome vertybiniais klausimais. Dabar tos pačios temos jau nebėra tabu ir matome visapusišką mokytojų išsilavinimą, kurį galime perduoti ir moksleiviams. Mes nustojome priešintis tam, ko nežinome“, – džiaugėsi direktorė.

[1] Projektas „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“ buvo įgyvendinamas Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. savivaldybėse. Projektą įgyvendino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Lygių galimybių plėtros centru ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“.

Daugiau informacijos apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei sukurtas mokymosi priemones galite rasti ČIA.

Komentuoki