Aktualu

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasigenda nuoseklių skurdo mažinimo pasiūlymų politinėse diskusijose

Lietuvoje vykstančios politikų diskusijos stokoja rimtų idėjų skurdo mažinimo ir socialinės politikos srityse. Politikai žarsto pažadus, kurie kartais prieštarauja vieni kitiems, tačiau nepateikia rimtų idėjų, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bent dešimtmečiui į priekį.

Tuščia piniginė, pixabay.com nuotr.

Liepos mėnesį Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas (NSMOT) išsiuntė 10 pasiūlymų pagrindinėms Lietuvos partijoms skurdo ir socialinės politikos mažinimo srityje. Tinklas kvietė įtraukti šiuos pasiūlymus į savo partijų programas bei kelti šiuos klausimus politinių debatų metu.

„Iki Seimo rinkimų liko vos kelios savaitės, tačiau rimtos ir nuoseklios diskusijos socialiniais klausimais trūksta. Kol kas daugiau girdime apie padrikus pasiūlymus ir vienu metu kelti pensijas, ir mažinti mokesčius, kas, realistiškai galvojant, nėra įmanoma. Trūksta strateginio ilgalaikio mąstymo, kuris neapsiribotų atskirais, vienas su kitus nesusijusiais pasiūlymais“, – sako NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.

Aistė Adomavičienė, E. Genio/LRT nuotr.

Pasiūlymai politinėms partijoms rengti remiantis ilgamete NSMOT ir jo narių patirtimi bei apima pagrindinius skurdo mažinimo ir socialinės atskirties aspektus: adekvačias pajamas ir paslaugų prieinamumą.

 NSMOT pasiūlymai:

1. Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo veiksmų planas. Vyriausybės programoje turi būti numatytas žmogaus (socialinėmis) teisėmis grįstas skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo veiksmų planas.

2. Mokestinių pajamų surinkimas ir socialinės apsaugos finansavimas. Lietuvos socialinės apsaugos finansavimas nuo BVP yra maždaug dvigubai mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Sistema yra nepajėgi pakankamai finansuoti socialinių paslaugų, o neadekvatūs socialinių išmokų dydžiai neapsaugo gyventojų nuo skurdo. Būtina didinti perskirstymą šalyje ir užtikrinti socialinės srities finansavimo didinimą.

3. Gyventojų socialinės apsaugos stiprinimas. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis daugiau nei trečdalis registruotų bedarbių negauna jokių pajamų, įskaitant nedarbo socialinio draudimo išmokas ar socialinės pašalpas. Būtina stiprinti darbo netekusių asmenų apsaugą lengvinant nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo sąlygas, ilginant jų trukmę, o taip pat sukuriant papildomą apsaugos tinklą. Pasibaigus valstybės masto ekstremaliai situacijai, siūlome įvesti nuolatinę darbo paieškos išmoką, kuri būtų tarpinė grandis tarp nedarbo socialinio draudimo išmokos ir socialinės pašalpos su atitinkamai nustatytu išmokos dydžiu.

4. Mažiausių pensijų – šalpos pensijų bazės – kėlimas. Lietuvoje šalpos pensijos bazė siekia 140 Eur ir ją gauna apie 60 tūkstančių našlaičių, vaikų ir suaugusių su negalia, pensinio amžiaus žmonių, kurie neįgijo būtino stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Ši suma sudaro apie pusę minimalių vartojimo poreikių dydžio. Būtina palaipsniui artinti šią bazę prie minimalių vartojimo poreikių dydžio. Didinat šalpos pensijų bazę būtina užtikrinti  balansą tarp šalpos pensijų ir socialinio draudimo išmokų, atitinkamai keliant ir draudiminių  išmokų dydžius.

5. Minimalių pajamų apsaugos stiprinimas. Lietuvoje socialinės piniginės paramos išmoka siekia pusę absoliutaus skurdo ir trečdalį santykinio skurdo ribos. Būtina užtikrinti išmokos dydžio adekvatumą artinant jį prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD), skatinti paramos gavėjų įsidarbinimą, plėtojant pozityvias paskatas.

6. Socialinių paslaugų sistemos reforma. Siekiant įtraukios ir darnios visuomenės raidos, būtina užtikrinti įgalinančias, kokybiškas ir prieinamas socialines paslaugas. Būtina įgyvendinti socialinių paslaugų reformą, kurios pagrindą sudarytų tikslinių grupių, teikiant socialines paslaugas, atsisakymas ir jų teikimas pagal kiekvieno gyventojo poreikius. Taip pat sudaryti galimybę teikti paslaugas ir kitiems teikėjams, pavyzdžiui, NVO, taip plėtojant socialinių paslaugų tinklą, didinant paslaugų įvairovę ir kokybę.

7. Švietimo netolygumų mažinimas. Lietuvoje būtina formuoti švietimo sistemą, kuri užtikrintų kokybišką, įtraukų ir prieinamą mokslą visiems vaikams bei mažintų išsilavinimo atotrūkį tarp nepasiturinčių vaikų ir vaikų, augančių labiau pasiturinčiose šeimose.

8. Prieinamų viešųjų paslaugų tinklo ir jų kokybės užtikrinimas. Europos Sąjungos kontekste Lietuva gerokai atsilieka skaitmeninių paslaugų prieinamumo srityje, išsiskiria aukštu energetiniu skurdu, stokoja susisiekimo paslaugų. Pandemija paaštrino šias problemas, o neturinčius pakankamai resursų ir prieigos prie šių paslaugų nustūmė į dar gilesnę atskirtį. Būtina plėsti skaitmeninių priemonių ir paslaugų prieinamumą, ugdyti skaitmeninius įgūdžius, ypatingai kaimiškose vietovėse ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Būtina plėtoti susisiekimo paslaugas taip didinant įsidarbinimo bei ugdymo galimybes, nes susisiekimo galimybių trūkumas neretai tampa nedarbo arba atskyrimo nuo kitų paslaugų (pvz., ikimokyklinio ugdymo) priežastimi. Norint sumažinti energetinį skurdą, reikalinga kompleksinė valstybės pagalba, apimanti švietimo ir konsultavimo paslaugas gyventojams, daugiabučių ir vienbučių pastatų atnaujinimą (modernizavimą), ir kitas energetinio efektyvumo didinimo programas.

9. Socialinio poveikio vertinimo kriterijaus įvedimas į teisėkūros procesą. Siūlome tobulinti teisėkūros procesą ir inicijuojant įstatymų pakeitimus ar, diegiant naujas programas ir priemones, vertinti priimamo teisės akto socialinį poveikį. Priimant sprendimus būtina įvertinti ne tik finansų poreikį, bet ir poveikį pagrindiniams šalies socialiniams rodikliams: skurdo rizikos lygiui, absoliutaus skurdo lygiui, nedarbo lygiui ir pan.

10. Būtiniausių poreikių, tokių kaip maistas, užtikrinimas ir maisto švaistymo mažinimas. Siūlome, jog įstatymuose numatyta nuostata, kad labdarai perduodamos prekės neapmokestinamos PVM, kai PVM mokėtojas, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą gali būti labdaros teikėjas, perduoda ar sunaudoja prekes labdarai ir konkretaus labdaros gavėjo gautų prekių apmokestinamoji vertė per kalendorinį mėnesį ne didesnė kaip 75 Eur (dydis nepakitęs jau daugiau nei 10 metų, nepaisant MMA ir kitų dydžių pokyčių) būtų indeksuojama, o ne pateikiama absoliučia verte. Šis pakeitimas yra labai svarbus kuomet žmonių poreikis maistui per mėnesį yra didesnis nei 75 Eur, o įstatymai apriboja galimybę padėti skurstančiam didesne apimtimi. Taip pat manome, jog ūkininkų produkcija atiduodama labdarai ir paramai neturėtų būtų apmokestinama PVM mokesčiu, tai paskatintų ūkininkus dalintis su nepasiturinčiais.

Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Skurdas nėra pasirinkimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo agentūros. Projektą įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir VšĮ „SOPA“.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai