Aktualu

Naujausia apžvalga: skurdo rodikliai pagerėjo, tačiau pandemija skurstantiems turės ilgalaikį poveikį

Praėjusiais metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė kas penktas gyventojas. Ataskaitą apie skurdą ir socialinę atskirtį paskelbęs Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas sako, kad nors rodiklis  pagerėjo, tačiau pandemija situaciją vėl blogins. Daugiau nei 50 organizacijų vienijantis tinklas skambina pavojaus varpais ir siūlo naujai renkamam Seimui neapsigauti dėl pagerėjusių rezultatų bei galvoti apie aiškų skurdo mažinimo veiksmų planą.

Skurdas, Jerzy Gorecki/ pixabay.com nuotr.

Šiemet parengta ataskaita rodo, kad 2019 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,6 proc. Palyginti su 2018 m., šis skaičius sumažėjo  2,3 procentinio punkto, vis dėlto žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei pusė milijono (576 tūkst.) šalies gyventojų.

„Situacija keičiasi, bet labai lėtai, tad nuo Europos Sąjungos vidurkio (2018 m. – 17,1 proc.) vis dar gerokai atsiliekame. Mūsų vertinimu, daugiausia įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui turėjo 2018 m. pradėti mokėti vaiko pinigai, padidintos pensijos, valstybės remiamos pajamos ir kiti piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams pakeitimai“, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė.

Vis dėlto, anot A. Adomavičienės, džiaugtis gerėjančiais rodikliais –  per anksti. Koronaviruso pandemija naujausiuose rodikliuose dar neatsispindi, o Lietuvą ištikusi sveikatos krizė išryškino  bei pagilino skurdo ir socialinės atskirties problemas.

Aistė Adomavičienė, Marijos Krutulytės nuotr.

Aistė Adomavičienė, Marijos Krutulytės nuotr.

„Žmonės neteko pajamų. Daliai gyventojų buvo sunku apmokėti ne tik būsto sąskaitas, bet ir trūko maisto. Nors sakome, kad su pandemija susijęs ekonomikos kritimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau dėl ilgus metus egzistuojančios socialinės atskirties ir pajamų nelygybės, skurdžiausiai gyvenantys žmonės jau jaučia pasekmes. Todėl negalima pasikliauti šiek tiek pagerėjusiais vienerių metų rodikliais. Būtina ir toliau stiprinti socialinę gyventojų apsaugą bei atsparumą ateities iššūkiams,“ – sako ekspertė.

Skurdą analizuojantis tinklas po rinkimų formuojamos Vyriausybės programoje siūlo numatyti socialinėmis žmogaus teisėmis grįstą skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo veiksmų planą. Anot nevyriausybininkų, šiame plane turėtų būti numatytas mokestinių pajamų surinkimo ir socialinės apsaugos finansavimo didinimas, socialinių išmokų didinimas bei viešųjų, ypač socialinių, paslaugų plėtra.

Ataskaita skelbiama kasmet, artėjant spalio 17 d. – Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas vienija per penkiasdešimt skurdo mažinimo srityje dirbančių organizacijų visoje Lietuvoje.

Su 2020 m. skurdo ir socialinės atskirties apžvalga galite susipažinti ČIA.

Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Skurdas nėra pasirinkimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo agentūros. Projektą įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir VšĮ „SOPA“.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai