2023 metais atliktas visuomenės nuostatų tyrimas parodė, kad būtent asmuo su psichikos negalia patiria didžiausią socialinę distanciją – labiausiai nenorima gyventi kaimynystėje ir dirbti vienoje darbovietėje.
Ekspertai teigia, kad tai ne tik atskleidžia liūdnas mūsų visuomenės nuostatas, bet ir signalizuoja kitą galimą problemą – smurtą patiriantys žmonės su negalia gali likti nepastebėti, nes kaimynai dažnai yra vieni pirmųjų liudininkų ir pagalbininkų, kurie išgirsta už sienos vykstančius smurto atvejus ir iškviečia policiją.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės Mintautės Jurkutės teigimu, neigiamas visuomenės požiūris į žmones su psichosocialine negalia atsiranda iš stereotipų: „Požiūris į psichosocialinę negalią yra stigmatizuotas, o žmonės, turintys psichosocialinius sutrikimus, yra laikomi keistais ar net pavojingais aplinkiniams. Priimtina manyti, kad gydymasis psichiatrinėje ligoninėje iš karto reiškia, kad asmuo yra neprognozuojamas ir keliantis grėsmę. Žodžiai „psichas“, „nesveikas“, „ligonis“ ar „beprotis“ naudojami kaip įžeidimai, pažeminimai arba taip įvardijami visi, kurių elgesys atrodo nesuprantamas ar neįprastas“.
Anot M. Jurkutės, visuomenėje vyraujanti baimė yra nepagrįsta: „Iš tikrųjų baiminamės to, ko nesuprantame ar nežinome, todėl svarbu kuo daugiau apie tai kalbėti. Psichosocialinė negalia nebūtinai yra paveldima, ji gali susiformuoti vėlesniuose gyvenimo etapuose ar susidūrus su sudėtingomis ir mažiau palankiomis aplinkos sąlygomis. Taip pat svarbu suprasti, kad kartais negalia gali kisti, ji gali būti išvis nepastebima ar nematoma, požymiai gali būti mažiau jaučiami ar išvis išnykti, jei asmeniui suteikiamas tinkamas gydymas. Kiekviena psichosocialinės negalios patirtis bei išgyvenimai yra labai individualūs ir skirtingi. Pavyzdžiui, daug žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija, gyvena savarankiškai, turi darbą ir išsilavinimą, kuria prasmingus santykius. Kitiems tai padaryti sunkiau dėl tokių aplinkos kliūčių, kaip diskriminacinės nuostatos ar lanksčių darbo sąlygų nesudarymas”.
Ekspertė teigia, kad egzistuoja ir kita problema – žmonės su negalia susiduria ne tik su kasdieniais sunkumais, bet ir su kitu nerimą keliančiu reiškiniu – pranešus apie patirtą smurtą, jų liudijimais netikima, abejojama arba kaltinamos pačios smurto aukos.
Situacija dar labiau pablogėja, kai nuo smurto nukenčia moteris, turinti psichosocialinę ar intelekto negalią, nes jų liudijimai yra iškart siejami su psichikos sveikatos sutrikimais. Manoma, kad jos reaguoja per daug emocionaliai, išsigalvoja problemas ar sutirština spalvas, o smurto faktas yra visiškai atmetamas.
„Kaip rodo naujausias tyrimas, žmonių su psichosocialine negalia kaimynystėje yra vengiama ar bijoma, todėl tikėtina, kad apie už sienos nugirstus smurto atvejus gali būti nepranešama arba pranešama tik labai retai. Tai – gąsdinanti statistika, kuri reiškia, kad nuo tam tikrų visuomenės grupių ir jų problemų mums nusisukti kur kas lengviau“, – sako M. Jurkutė.
Pastebėjus ar išgirdus smurto atvejus, svarbu nelikti abejingiems ir laiku suteikti tinkamą pagalbą:
- Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112
- Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
- Daugiau informacijos apie apie smurtą ir pagalbos kontaktus: visureikalas.lt
Idomu
2024 03 26
Netinkamas komentaras?
O kai policija psichikos ligone nušovė – ko tylejote? Viskas gerai jums tada buvo? Tiko?