Kaip teisingai „vartoti“ kiną su vaikais? Klausimas ne iš lengvųjų, bet numoti ranka į jį neverta – kinas gali tapti puikia priemone lavinti vaikų kūrybiškumą, empatiją ir kritinį požiūrį. Šių metų festivalio „Nepatogaus kinas“ programa vaikams ir jaunimui – „Filmai, padedantys augti“ – kviečia susitikti su daugeliu temų: nuo aplinkosaugos iki lyčių lygybės. Apie programą pasakoja jos sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė.
Kaip apibūdintum šių metų programą „Filmai, padedantys augti“?
„Nepatogiam kinui“ yra labai svarbi jauna auditorija, tad stengiamės, kad atrinkti filmai būtų aktualūs kuo įvairesnio amžiaus vaikams ir jaunimui. Prieš sudarydami programą, galvojome apie tai, kokios temos šiuo metu jaunimui svarbios ir kaip programa atspindės pagrindines festivalio temas – žmogaus teises, socialinius klausimus, aplinkosaugą. Šiemet rezultatas labai įdomus – programą „Filmai, padedantys augti“ sudarys per dešimtį filmų, vienas iš jų bus ilgo metro, kiti – trumpametražiai filmai.
Kokias problemas, klausimus daugiausiai ši programa nagrinėja ?
Temos labai varijuoja: programoje yra filmų, kurie kalba apie stereotipinio mergaičių ir berniukų ugdymo problemas, vaizduoja pavojus, kurie slypi internetinėje erdvėje, pristato lytinio švietimo svarbą pačių vaikų lūpomis. „Filmai, padedantys augti“ pasakoja ir apie pabėgėlius, besivystančiose šalyse gyvenančius vaikus, jų problemas ir patirtis, negalią. Svarbu paminėti, kad programos filmai pasakoja ir apie tokius žmogiškus dalykus kaip tapatybės paieškos, santykiai šeimoje, meilė, lytiškumas, draugystė, jos pokyčiai laikui bėgant. Nagrinėjamas ir emocinis smurtas lyties pagrindu bei daugeliui paauglių skausminga tema – patyčios.
Filmo „Mini mis“ stop kadras.
Apibendrinatai sakyčiau, kad filmuose pamatysime autentiškus vaikų ir paauglių išgyvenimus.
Beje, viena iš esminių programos temų yra aplinkosaugos svarba, klimato atšilimas – pastebime, kad šiuo klausimu vaikai ir paaugliai tampa vis aktyvesni, sąmoningesni. Po kai kurių filmų peržiūrų vyks teminiai internetiniai seminarai, kurių metu į žiūrovams kylančius klausimus atsakys ekspertai. Seminarų temos iš tiesų įdomios ir svarbios – vaikų seksualinis išnaudojimas internete, globalaus pilietiškumo ugdymas, praktiniai patarimai tėvams ir vaikams klimato kaitos klausimais, kaip kalbėti apie lytiškumą ir prasmingai leisti laiką prie ekrano su vaikais.
Filmo „Glamonės“ stop kadras.
Nors programa kuriama jaunajai auditorijai, tačiau ji tinka ir suaugusiems. Kodėl?
Jau ne pirmus metus kviečiame tėvus ir globėjus kartu su vaikais žiūrėti „Filmai, padedantys augti“ programos filmus ir po jų aptarti pamatytą dokumentiką. Šiais metais festivalis vyks virtualioje erdvėje, tad atrasti tinkamą seanso laiką bei įdomų filmą, galima sakyti, yra net paprasčiau. Temų amplitudė ypač plati, aktuali daugeliui.
Labai skatiname suaugusiuosius žiūrėti šios programos dokumentiką kartu su vaikais, kalbėtis ir nepabijoti kelti nepatogius klausimus vieni kitiems – bet kokiu atveju, tokie klausimai jauniesiems žiūrovams kyla, o į juos atsakymų geriausia ieškoti kartu.
Kuo kinas, kaip mokomoji priemonė, yra ypatingas su vaikais kalbant svarbiomis, bet sudėtingomis temomis?
Manau, kad kino žiūrėjimas ir jo analizavimas, t.y., kino edukacija, gali labai prisidėti prie vaiko pasaulio suvokimo, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo formavimosi. Filmo žiūrėjimas suteikia saugią ir atvirą erdvę pokalbiui, kuris kitame kontekste galbūt neįvyktų – filmai „legalizuoja“ nepatogias temas, tampa atspirties tašku diskusijai. Kitaip tariant, dokumentinis kinas yra itin paveiki medija, kurią galima naudoti kaip priemonę prieiti prie sudėtingų klausimų su vaikais, bei ieškoti atsakymų kartu. Nors filmuose vaizduojami žmonės neretai turi visai kitokį kultūrinį ir socialinį kontekstą nei jaunieji Lietuvos žiūrovai, vaikai ir paaugliai jaučia, kad juos jungia bendražmogiškieji išgyvenimai, patyrimai ir jausmai, o susitapatinus su filmo veikėju yra daug lengviau suprasti, įsijausti į temą ir problemą, apie kurią kalba filmas.
Filmo „Miela tamsa“ stop kadras.
Reikia pridurti, kad mus supa galybė vaizdų, ir kasdien jų tik daugėja – aplink pilna ekranų: nuo telefonų, kompiuterių iki reklaminių iškabų. Dėl to svarbu išmokyti vaikus priimti ir analizuoti tai, ką jie mato – į vaizdus žiūrėti kritiškai, kad jie suprastų, kaip vaizdas formuojamas, turėtų įrankius jiems dekonstruoti ir atpažinti. Tuo pačiu mes kasdien vaizdus ir kuriame, tad vaikams filmų žiūrėjimas gali padėti išmokti perteikti ir savo mintis vizualiai, ugdyti kūrybiškumą. Taigi, kino medija yra itin lengvai suprantama priemonė ne tik mokantis kritiškai stebėti aplinkinius procesus, bet ir kalbėti apie svarbius dalykus su empatija.
Festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 7 – 18 dienomis. Visus filmus festivalis šiais metais kviečia žiūrėti saugiai virtualioje kino salėje.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektus „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje,“ kuris bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis, bei „Kalbanti demokratija: erdvių demokratijai ir žmogaus teisių puoselėjimui kūrimas Lietuvoje“, kurį bendrai finansuoja Švedijos institutas ir Švedijos ambasada Vilniuje.
Interviu turinys yra autoriaus/ redakcijos atsakomybė ir nebūtinai atspindi Europos Komisijos, Švedijos instituto ar Švedijos ambasados Vilniuje nuomonės.
