Pagalba beglobiams gyvūnams, naujos laisvalaikio ir pokalbių erdvės mokyklose, bendri mokinių ir senjorų užsiėmimai, kuriami savanorystės klubai – tik keletas įvairiuose Lietuvos miestuose kylančių iniciatyvų, kurias įkvėpė „Nepatogaus kino“ klasės“ projektas. Keliasdešimt mokytojų visoje Lietuvoje į savo bendruomenėms aktualias veiklas įtraukė per 700 mokinių.
„Jau beveik 10 metų veikiančią edukacinę filmų žiūrėjimo platformą „Nepatogaus kino“ klasė“ kasmet papildome vis naujais filmais mokinams – tai juos skatina pažinti visuomenės įvairovę, apmąstyti šiandienos iššūkius. Šia interneto platforma jau naudojasi apie 3200 mokytojų ir edukatorių iš visos Lietuvos – jie kartu su mokiniais žiūri „Nepatogaus kino“ filmus ir taiko neformalaus ugdymo metodus. Tikime, kad ši bendra veikla prisideda prie pokyčių, tačiau šiemet žengėme kitą žingsnį – po filmų tiesiogiai pakvietėme mokytojus kartu su mokiniais imtis konkrečių pilietinių iniciatyvų savo bendruomenėse“, – sako „Nepatogaus kino“ klasės“ vadovė Indrė Maršantaitė.
Pradžioje daugiau nei 50 mokytojų iš visos Lietuvos dalyvavo specialioje pedagogų kvalifikacijos kėlimo programoje, kurios metu gilinosi į žmogaus teisių, medijų raštingumo, kritinio mąstymo, pilietinio dalyvavimo temas, pažindinosi su dokumentiniu kinu ir mokėsi jį integruoti į pamokas. „Viskas vyko remiantis neformalaus ugdymo principais, t.y. per patyrimą. Tad mokytojai viską pirmiausiai patys patyrė, reflektavo ir, sugrįžę į savo bendruomenes, ėmėsi taikyti šias žinias ir patirtis. Kartu su moksleiviais jie žiūrėjo „Nepatogaus kino“ klasės“ filmus, vėliau įsivardijo bendruomenės problemas ir ėmėsi iniciatyvų jas spręsti“, – pasakoja I. Maršantaitė.
Pasak „Nepatogaus kino klasės“ vadovės, savo bendruomenėse mokytojai su moksleiviais identifikavo labai skirtingas problemas. Vieni įsivardijo labai artimą – mokyklos, bendruomenę, kurioje ėmėsi kurti saugią erdvę susitikimams po pamokų ir pokalbiams mokiniams svarbiomis temomis. Kiti ėmėsi savo miestelio ar net globalesnių – šiukšlių, jų perdirbimo ar antrinio panaudojimo, iššūkių. Kai kurie mokiniai į savo veiklas pakvietė kitas miestelio bendruomenes, pavyzdžiui, bedažant senjorų namams dovanojamas kėdes, pasikvietė juos kartu pabūti ir pasikalbėti.
„Man tai buvo visiška naujovė, nes esu fizikos mokytoja, iki šiol nieko bendro neturėjusi su pilietiškumu ir žmogaus teisėmis. Tačiau gavau kvietimą ir sudalyvavau“, – šypsosi Zarasų profesinės mokyklos mokytoja Donata Radionova. Jos mokiniai mieste surengė beglobių gyvūnų paramos mugę, kurioje buvo galima aukoti įsigyjant moksleivių sukurtus suvenyrus. Į iniciatyvą įsitraukė ir Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos suaugusiųjų dailės grupė, mugei atidavusi savo darbus.
„Idėja kilo labai natūraliai, su moksleiviais besikalbant apie mūsų augintinius ir besvarstant apie aukojimo kultūrą bei apie tai, kas ją skatina ar stabdo. Paramos surinkome dvigubai daugiau nei tikėjomės, virš 500 eurų, ir sunku nusakyti moksleivių jausmus ją įteikiant beglobių gyvūnų organizacijai. Tai buvo projekto kulminacija, bet per visą procesą moksleiviai išmoko labai daug – nuo organizacinių ir finansinių įgūdžių iki dar didesnės empatijos ir pilietiškumo“, – pasakoja mokytoja.
Mokytoja Donata Radionova su moksleiviais periodiškai rengia „Nepatogaus kino“ klasės“ filmų peržiūras. Pasak jos, jie padeda vaikams pasikalbėti apie tai, kas jiems patiems yra svarbu. „Kaskart rinkdamiesi į filmo peržiūrą, lyg ir esame numatę, apie ką kalbėsimės, iš anksto apsibrėžiame temą. Tačiau būna, kad po filmo pokalbiai pakrypsta kita linkme – priklausomai nuo to, kas vaikams pasirodo svarbu. Kalbamės apie filmuose nušviečiamus socialinius iššūkius, apie jų herojus, mėginame įsijausti ir įsivaizduoti, kaip elgtumėmės jų vietoje. Svarbiausia ir, matyt, sudėtingiausia buvo sukurti vaikams atmosferą, kurioje jie jaustųsi saugūs pasisakyti. Kai tai pavyko, po filmų būna ir juoko, ir ašarų. Ir, svarbiausia, daug pokalbių.“
Tai – festivalio „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro įkurta nemokama edukacinė platforma, skirta formaliam ir neformaliam švietimui. Platformoje pristatomi atrinkti filmai, padedantys kalbėti svarbiomis, tačiau ne visada patogiomis socialinėmis temomis. Edukacinėje platformoje užsiregistravę mokytojai ir edukatoriai turi galimybę naudotis dokumentinių filmų ir metodinių priemonių baze. Iniciatyva yra įgyvendinama Lietuvoje veikiančio EEE finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo (APF) lėšomis, prie platformos išlaikymo taip pat prisideda Lietuvos kino centras.