NE Kasčiūnui krašto apsaugos ministro kėdėje!

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Kreipimasis dėl Lauryno Kasčiūno neskyrimo į Krašto apsaugos ministrus

Mes, įvairių pažiūrų ir nuostatų Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas pilietis turi teisę (o, mūsų nuomone, dar ir pareigą) ginti šalį ir jos demokratinę santvarką, prašome jūsų neteikti ir neskirti Lauryno Kasčiūno į Krašto apsaugos ministro postą. Prašome to atsižvelgdami į nevienareikšmišką kandidato praeitį bei esamą geopolitinį su šalies saugumu susijusį kontekstą.

Manome, kad Laurynas Kasčiūnas nėra tinkamas užimti ministro pareigų dėl šių žemiau išvardintų jo biografijos momentų:

2003 m. kartu su Nacionaldemokratų partijos vadovu Mindaugu Murza L. Kasčiūnas dalyvavo mitinge prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą. Mitingui pasibaigus L. Kasčiūnas dalyvavo spaudos konferencijoje kaip mitingo iniciatyvinės grupės narys.

2003 m. Kūčių vakarą M. Murza su Šiaulių neonaciais užgauliojo žydų tautybės asmenis miesto centre uždegant menorą. L. Kasčiūnas niekada neprisiėmė atsakomybės už idėjas, kurias skleidė kartu su M. Murza.

2012 m., jau būdamas įtakingu konservatorių partijos nariu, L. Kasčiūnas su kitais partiečiais inicijavo „Lietuvos-Vengrijos forumą”. Metams bėgant ir po truputį aiškėjant, kad V. Orbanas yra Kremliui draugiškas autoritarinių pažiūrų  politikas, L. Kasčiūnas taip ir nepripažino savo klaidos reiškiant simpatijas šiam politikui: „Matėme labai neteisingą kairiųjų puolimą prieš V. Orbano pastangas reformuoti Vengriją. Ir toliau liekame ištikimi tai pačiai nuomonei”, – 2014 m. teigė L. Kasčiūnas.

2018 m. L. Kasčiūnas į Lietuvą kviečia kraštutinės dešinės, Kremliui draugiškos Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai” (AFD) politikus. Dėl tokio žingsnio vėliau sukritikuotas savo paties kolegų TS-LKD partijoje, L. Kasčiūnas vėliau bandė teisintis nežinojęs, kokie asmenys buvo pakviesti ir ketino atvykti: „Čia gera pamoka man, nes aš tų žmonių nepažinojau nei prieš tai, nei po to, aš nežinojau, kada jie atvyks. Iš tikrųjų toks prašymas buvo formalumas, beveik nuasmenintas kvietimas į Lietuvą kaip Bundestago nariams. Įvykęs šaršalas rodo, kad tada padariau klaidą pasirašydamas kvietimą“, – sakė jis. Manome, kad krašto apsaugos ministru siūlomas asmuo turėtų būti nuovokesnis.

2018 m. drauge su kitais Seimo nariais L. Kasčiūnas žengia dar vieną žingsnį, verčiantį abejoti jo politine nuovoka ir demokratinėmis pažiūromis – įkuria laikinąją Donaldo Trumpo draugų Seimo grupę.

2019 m. eidamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjo pareigas ir liudydamas prokurorams „MG Baltic“ byloje, kaip skelbė 15min.lt, „pripažino konservatorės Irenos Degutienės apie Vartojimo kredito pataisą klausęs tuomečio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu”. R. Kurlianskis vėliau buvo nuteistas šešeriems metams politinės korupcijos byloje. L. Kasčiūno veiksmai partijoje buvo įvertinti metams sustabdant jo narystę TS-LKD partijoje.

2020 m. L. Kasčiūnas soc. tinkluose skleidė Šeimų maršo „trolių” paskelbtą tiesos neatitinkančią informaciją, kad per „Black Lives Matter“ eitynes Vilniuje protestuotojai sumušė žmogų. Už tai neatsiprašė ir savo pozicijos nepatikslino.

2021 m. Kasčiūnas viename TV3 duotame interviu kalbėdamas apie migrantų vaikus teigė: „Dėl vaikų – turėkime galvoje, kad kultūroje, iš kurios atvyksta tie žmonės, vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė.” Niekada už šiuos savo žeminančius žodžius neatsiprašė.

2021 m. lankydamasis Vydenių stovykloje apšaukė prieglobsčio prašytojus, kad jie gauna išmokas. Už savo nepagarbų elgesį prieglobsčio prašytojo atžvilgiu vėliau neatsiprašo. L. Kasčiūnas savo įžeidinėjimus nukreipdavo ne tik į prieglobsčio prašytojus, bet ir į humanitarinės pagalbos savanorius, nepagrįstai kaltindamas juos ryšiais su priešiškomis valstybėmis.

Kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Kasčiūnas buvo vienas iš apgręžimo politikos, dėl kurios nežinomas skaičius migrantų mirė arba buvo negrįžtamai sužaloti Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, iniciatorių. Jis taip pat aktyviai skatino priimti neteisėtą užsieniečių sulaikymą leidžiančias pataisas. Kasčiūnas niekada neprisiėmė dėl to atsakomybės.

Priešingai, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2023 m. birželio 7 d. paskelbus, kad nuostatos, kuriomis buvo ribojama prieglobsčio prašytojų laisvė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,  paklaustas, ką darytų kitaip, L. Kasčiūnas atrėžė: „Aš manau, kad daryčiau tą patį”. Tokia L. Kasčiūno pozicija yra visiškai nesuderinama su pagarba Konstitucijai ir teisės viršenybės principais.

Mes, žemiau pasirašiusieji, manome, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų L. Kasčiūno praeities (beje, labai netolimos) faktai ir homofobinės nuostatos neleidžia jam užimti krašto apsaugos ministro posto. Atkreipiame dėmesį, kad L. Kasčiūnas, ignoruodamas Konstitucinio Teismo išvadas, iš esmės neigia konstitucinę valstybės santvarką. Manome, kad minėta kandidato veikla normalizuoja ir įgalina radikalias pažiūras visuomenėje, o tai savo ruožtu kelia grėsmę demokratinei šalies santvarkai, silpnina visuomenės vienybę ir daro ją labiau pažeidžiamą išorinių grėsmių akivaizdoje.

Kyla grėsmė, kad tokia praeitimi paženklinto asmens paskyrimas būtų išnaudotas mums nedraugiškų šalių propagandos. Pirmiausia fašistuojančio Rusijos režimo, kuris galimai nepraleis progos išnaudoti fašistinės kandidato praeities savo naudai.

Todėl raginame ieškoti kito kandidato, kuris nestokotų energijos, tačiau turėtų mažiau praeities dėmių.

Kreipimąsi kviečiame pasirašyti visus Lietuvos gyventojus, kuriems svarbi demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teises.

Kreipimąsi inicijavo nevyriausybinių organizacijų grupė. Prie jo kviečiamos jungtis kitos pilietinės visuomenės organizacijos, apie tai pranešant el. paštu info@manoteises.lt

Pasirašo:

Atviros Lietuvos fondas
Lietuvos žmogaus teisių centras
Sienos Grupė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Tolerantiško jaunimo asociacija
Kritinės minties institutas „Demos”
Išgirsti
Lygių galimybių plėtros centras
KArtu. Kairiųjų Aljansas
VŠĮ Lietuvos jaunimo centras
Socialinių investicijų valdymo centras
Susivienijimas Žali.lt
Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
GPB medija
Extinction Rebellion Lietuva
Momentum
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sajunga
VšĮ Diversity Development Group
Įvairovės edukacijos namai
Studentų judėjimas „Šauksmas“
Psichikos sveikatos perspektyvos
Nacionalinė LGBT organizacija LGL
Media4change
Vilniaus moterų namai
Trans Autonomija
VšĮ Romų visuomenės centras
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI)
Menų agentūra ARTSCAPE
Asociacija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės