Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Nevyriausybinės organizacijos: siūloma nauja pagalbinio apvaisinimo tvarka žaloja moterų sveikatą

Akimirka iš piketas dėl pagalbinio apvaisinimo. J. Kalinsko nuotr./15min nuotr.

manoteises.lt | 2016 12 15

Susirūpinusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis, nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto narius. Parlamentą jos ragina nepritarti konservatyviems siūlymams ir nuo sausio leisti įsigalioti dar rugsėjį priimtam įstatymo variantui.

Seimui nusiųstame dokumente iškeliami lytinių ląstelių donorystės, jų įvežimo/išvežimo, embrionų sukūrimo ir implantacijos klausimai. Nevyriausybinės organizacijos mano, kad donoro teisė gauti kompensaciją už patirtas išlaidas nėra tapati lytinių ląstelių komercializacijai, todėl skatina iš įstatymo neišbraukti šios nuostatos. Taip įgyvendinamas ES Direktyvos straipsnis, skatinantis donorystę.

Anot nevyriausybininkų, nėra aiškus draudimo įvežti ar išvežti lytines ląsteles tikslas. Ši galimybė turėtų būti paliekama, nes ji gali būti vykdoma teisėtai sudarius susitarimus tarp skirtingų šalių lytinių ląstelių bankų. Ją panaikinus, siaurėja donoro pasirinkimo galimybės.

Nevyriausybinės organizacijos įsitikinusios, kad nuostata „Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“ varžytų moterų teisę į jų kūno integralumą ir tinkamą sveikatos apsaugą. Iš tokio embrionų sukūrimo reglamentavimo kyla išvada, kad į moters organizmą turėtų būti implantuojami netgi negyvybingi embrionai. Visų trijų embrionų perkėlimas sukeltų realų pavojų moters sveikatai, nes didintų daugiavaisio nėštumo riziką. Toks sprendimas taip pat pažeistų ir moters teisę į reprodukcinę autonomiją.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė mano, kad projekto iniciatoriai, ko gero, pamiršo, jog šalyje galioja žmogaus teisės. Moterys negali būti verčiamos kęsti nereikalingų ir skausmingų procedūrų. „Joms taip pat garantuojama teisė pačioms planuoti, kiek ir kada susilaukti vaikų. Siūlomos pataisos šias teises iš jų tiesiog atimtų. Italijos konstitucinis teismas dar 2009 metais konstatavo, kad tokios pačios nuostatos Italijos pagalbinio apvaisinimo įstatyme pažeidė moterų teises. Embriono apsauga nepagrįstai buvo iškelta aukščiau moters interesų. Tikimės, kad Seimas į tai atsižvelgs ir nebekeis jau priimto įstatymo, kuris gerai vertinamas tiek pacientų, tiek gydytojų“ – teigia ji.

 „Įstatymo projekto iniciatoriams nerūpi, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, galimybės susilaukti vaikų laukusių daugiau nei dešimtmetį. Rugsėjį priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, jie pagaliau pradėjo ruoštis pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Nauja iniciatyva, siekianti uždrausti embrionų šaldymą, apriboti jų skaičių, yra smūgis šių šeimų teisei į privatų gyvenimą ir jų ilgai puoselėtoms viltims”, – kalba Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė.

„Negaliu susitaikyti su tuo, kad bandoma drastiškai kištis į privatų žmonių gyvenimą, moters kūną paverčiant manipuliacijų objektu ir taip siekiant politinio populizmo. Dabar kėsinamasi į pagalbą susilaukti vaikų norinčioms moterims. Tačiau tai – tik generalinė repeticija ruošiat platesnio masto puolimą prieš reprodukcines moterų teises – mūsų prigimtinę teisę spręsti, ką daryti su savo kūnu. Istorija rodo, kad visi režimai pradeda nuo moterų kūno nusavinimo, o baigia žodžio, susirikimų laisvės ir demokratijos užgniaužimu. Todėl priimto įstatymo palaikymas yra kiekvieno progresyvaus žmogaus kova“, – perspėja Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Ji apgailestauja, kad, metant kaltinimus dėl tariamo suinteresuotumo nelegalia prekyba embrionais, diskredituojama medikų bendruomenė. Pasak jos, taip gniaužiama bet kokia medicinos mokslo pažanga.

Kreipimąsi patvirtino ŽTSI, LŽTC ir LGPC. Dokumentą taip pat palaiko  Žmogaus teisių organizacijų koalicijos (ŽTOK) narės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, iš viso – 50 organizacijų.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki