Aktualu

Parengė rekomendacijas, kaip pagerinti neapykantos kalbos užkardymo mechanizmą Lietuvoje

Mano teisės

Neapykantos kalba, Eurasian Coalition on Male Health iliustracija.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2021 03 24

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kartu su žurnalistų etikos inspektore Gražina Ramanauskaite parengė nepriklausomą apžvalgą, kurioje pristato neapykantos kalbos fenomeną ir jo prevencijos pasiūlymus.

Pareigūnės atkreipia dėmesį, kad nors už neapykantos kurstymą numatoma baudžiamoji atsakomybė, tai nereiškia, kad už šios problemos sprendimą atsakinga tik teisėsauga. Bausmės už neapykantos kurstymą skyrimas yra nukreiptas į pasekmes, o valstybėje privalu dėti pastangas kovojant ir su priežastimis. Pavyzdžiui, pasitelkus visuomenės švietimą keisti diskriminacinį neapykantą reiškiančių žmonių elgesį.

G. Ramanauskaitė pastebi, kad ilgą laiką teisėsauga internetinius neapykantos komentarus laikė mažai pavojingais, todėl jų autoriai jaučiasi nebaudžiami. Tačiau neapykantos mastas internete jai kelia didelį susirūpinimą.

Gražina Ramanauskaitė, Nacionalinio žmogaus teisių forumo nuotr.

Gražina Ramanauskaitė, Nacionalinio žmogaus teisių forumo nuotr.

„Vien dėl 2019-aisiais vykusių „Baltic Pride“ eitynių kilusios neapykantos  komentarų pašalinimo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba į socialinius tinklus kreipėsi daugiau nei 900 kartų. Tiek kartų buvo grasinama, raginama susidoroti, žeminami bei niekinami niekuo nenusikaltę žmonės. Neapykantos kurstymas, asmens, priklausančio tam tikrai grupei, niekinimas ar menkinimas, kaip žinia, yra nusikaltimas, kuris neturėtų palikti abejingų “, – sako žurnalistų etikos inspektorė.

A. Skardžiuvienė teigia, kad nereikėtų nuvertinti diskriminacinių nuostatų ir jų raiškos keliamo pavojaus bendruomenėms. „Neapykantos kurstymas siunčia žinutę, kad tam tikri asmenys visuomenėje yra nepageidaujami, tokie komentarai žemina ir baugina žmones, verčia juos gyventi nuolatinėje baimėje. Turėtume siekti, jog neapykantos kalba visuomenėje būtų absoliučiai netoleruojama“, – sako ji.

Agneta Skardžiuvienė, Augusto Didžgalvio nuotr.

Agneta Skardžiuvienė, Augusto Didžgalvio nuotr.

Apžvalgoje „Institucinis atsakas į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje“ žmogaus teisių institucijų  vadovės išskiria rekomendacijas, kurių įgyvendinimas pagerintų neapykantos kalbos užkardymo mechanizmą Lietuvoje:

Teisėsaugos institucijoms. Neapykantos kurstymo atvejų tyrimai turėtų būti atliekami vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Nagrinėdamas bylas prieš Islandiją ir Lietuvą EŽTT paskelbė, kad neapykantos kurstymas, įskaitant ir pavienius komentarus internete, yra pakankamai pavojingas reiškinys, kuris turėtų užtraukti teisines pasekmes.

Vyriausybei. Valstybės lygmeniu turėtų būti įkurta paramos nukentėjusiems tarnyba. Tokia institucija „vieno langelio“ principu teiktų įvairiapusę pagalbą: informuotų, konsultuotų, nukreiptų į kitas atsakingas įstaigas.

Žmogaus teises ginančioms institucijoms. Švietėjiška ir prevencinė veikla, nukreipta prieš neapykantos kalbą, turėtų būti sistemiška. Institucijos turėtų rengti ilgalaikes strategijas ir veiksmų planus, skatinančius atpažinti ir netoleruoti neapykantos kalbos. Įstaigos turėtų bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaidos priemonėmis. Teisėsauga turėtų aktyviai įsitraukti į visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas.

Žiniasklaidai. Visuomenės informavimo priemonės turėtų susikurti efektyvius savireguliacijos mechanizmus, pavyzdžiui, priimti etikos kodeksus, skaitytojams aiškiai nurodyti komentavimo gaires. Redakcijų atstovai turėtų greitai reaguoti į neapykantos kurstymo atvejus komentaruose, t. y. šalinti netinkamus komentarus, perduoti juos teisėsaugos institucijoms.

Komentuoki