Per vakarą net trys Vilniaus senamiesčio restoranai atsisakė aptarnauti lankytoją su šunimi vedliu. Viešnia bandė darbuotojams paaiškinti, kad ženklintas ir sertifikuotas gyvūnas reikalingas dėl jos negalios, tačiau tai nepadėjo – ji buvo priversta išeiti. Moteris pasiskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri konstatavo, kad toks elgesys yra diskriminacija.
Tarnyba įspėjo restoranus valdančias įmones dėl lygių galimybių įstatymo pažeidimo, taip pat kreipėsi į atsakingas šalies institucijas, nurodydama, kad šunų asistentų teisiniame reglamentavime yra spragų. Dėl jų žmonėms su negalia esą gali kilti papildomų sunkumų lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis.
Išvydę šunį, liepė nedelsiant palikti patalpas
Kaip skunde pasakojo pareiškėja, praėjusių metų spalio 30 d. vakare ji su vyru nusprendė užsukti į sostinės Aušros Vartų gatvėje esantį restoraną „Bunte Gans“. Paprašę staliuko, lankytojai liko nusivylę, mat restorano darbuotoja, pamačiusi kartu buvusį šunį, nurodė jiems nedelsiant palikti patalpas.
Šuo vedlys, asociatyvi nuotr., Pexels
Tuomet pora užėjo į tame pačiame pastate įsikūrusį restoraną „Galo do Porto“, tačiau ir čia svetingumo nesulaukė. Dėl žmones lydinčio šuns asistento jų buvo paprašyta išeiti. Galiausiai moteris su vyru nukeliavo į Subačiaus gatvėje esantį restoraną „California Tapas & Wine Bar“, bet ir čia istorija pasikartojo.
Moteris piktinosi, kad tokia vieno vakaro patirtis jai buvo gėdinga ir žeminanti. Esą visų trijų restoranų atstovai net nesuteikė galimybės pasiaiškinti, o tik siekė kuo greičiau lankytojų atsikratyti.
Pareiškėja pabrėžė, kad jos šuo nėra įprastas naminis gyvūnas, tai – asistentas, kuris jai reikalingas dėl jos negalios, padeda judėti, palaikyti pusiausvyrą, yra apmokytas pranešti apie kilusį medicininį pavojų. „Šis šuo moka daug komandų, padedančių atlikti kasdienes užduotis, lydi mane į darbą ir kelionėse“, – teigė ji.
JAV pilietybę turinti moteris tvirtino, kad trejus metus mokytas gyvūnas turi visus reikalingus dokumentus – dresūros, skiepų ir pagalbinio šuns sertifikatus, be to, nešioja specialią liemenę su užrašais.
Teisinosi, kad įvyko nesusipratimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į maitinimo įstaigų atstovus, prašydama paaiškinti, kodėl buvo atsisakyta aptarnauti lankytojus.
Vyras su šunimi vedliu, asociatyvi nuotr., Pexels
Restoranus „Bunte Gans“ ir „Galo do Porto“ valdančių įmonių vadovai tikino, kad įvyko nesusipratimas – restoranai neturi nusistatymo prieš šunis asistentus ir klientus, lydimus jų. Tokie šunys, anot restoranų atstovų, gali būti įleidžiami prieš tai apklausus svečius dėl alergijų ar baimių gyvūnams.
Tačiau šiuo atveju esą dėl tamsos restoranų priimamuosiuose bei kalbos barjero padavėjoms buvo sunku suprasti, kad tai buvo būtent šuo asistentas. Be to, pažymėta, kad viena iš įstaigos darbuotojų bijo šunų.
Tai patvirtino ir tuo metu dirbusi restorano „Bunte Gans“ padavėja: „Sutrikome pamatę tokį didelį šunį. Dėl prieblandos nepastebėjome specialių žymėjimų, o dėl ribotų anglų kalbos žinių nesupratome, apie ką kalbama. Kadangi restorano salė nedidelė, vis vien nebūtume galėję lankytojų pasodinti. Be to, ne kartą svečiai skundėsi dėl alergijų šunims, tad buvo priimtas sprendimas su šunimis neaptarnauti“.
Restorano „California Tapas & Wine Bar“ atstovai savo ruožtu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Nurodyta, kad tą vakarą klientus aptarnavęs personalas restorane jau nebedirba. Restorano vadovai taip pat užsiminė ketinantys savo darbuotojams rengti mokymus, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų.
Tarnyba: turėjo būti rastas kompromisas
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad pagal šalies įstatymus, asmenys su negalia, lydimi šunų asistentų, turi teisę patekti į visuomeninės paskirties patalpas ir jose būti.
Birutė Sabatauskaitė, Olgos Posaškovos nuotr.
„Šiuo atveju tokia teisė buvo pažeista, net jei tai nulėmė, kaip teigia restoranų atstovai, nesusipratimas. Moteriai nebuvo tinkamai paaiškinta, kad restorane tuo metu nebuvo laisvų vietų, taip pat neakcentuotos jokios kitos pagrįstos neįleidimo priežastys, nebuvo teirautasi šuns asistento dokumentų ar paaiškinimo, kas yra svečius lydintis šuo. Taip sudarytas įspūdis, kad pareiškėja neaptarnauta būtent dėl jos šuns asistento, o tai vertintina kaip diskriminacija dėl negalios“, – sakė kontrolierė.
B. Sabatauskaitės pastebėjimu, suprantami restorano atstovų argumentai, kad šunys, kaip ir kiti gyvūnai, uždarose žmonių susibūrimo vietose gali kelti tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, dėl alergijos ar psichologinio diskomforto. Tačiau tokias situacijas, anot kontrolierės, derėtų išspręsti randant kompromisą.
„Pavyzdžiui, su šunimi asistentu atėjusiems lankytojams galima pasiūlyti paslaugas teikti kitoje patalpoje, o jei tai neįmanoma, mandagiai pasiūlyti kitą artimiausią galimą apsilankymo laiką. Svarbu, kad įstaigų darbuotojai būtų iš anksto apmokyti, ką daryti ir kaip elgtis, kai tenka aptarnauti asmenį su šunimi asistentu. Tokios situacijos turėtų būti apibrėžtos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse“, – teigė kontrolierė.
Trūksta ir sąmoningumo, ir teisinio aiškumo
B. Sabatauskaitės pastebėjimu, diskriminacinės situacijos su šunimis vedliais periodiškai kartojasi, esą Tarnybai gyventojai skundžiasi, kad užkertamas kelias su šunimi vedliu patekti ne tik į maitinimo įstaigas, bet ir visuomeninį transportą, parduotuves ir net valstybines institucijas.
Pasak kontrolierės, panašiose situacijose neretai pritrūksta ne tik paslaugų teikėjų sąmoningumo, pagarbaus požiūrio į asmenis su negalia bei jų pagalbininkus, bet ir teisinio aiškumo.
Moteris su šunimi vedliu, asociatyvi nuotr., Pexels
„Dabartiniuose teisės aktuose yra spragų, kurias reikia užpildyti. Pavyzdžiui, pagal dabartinį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šuo asistentas privalo turėti nustatytos formos ir rūšies akreditaciją, kuri išduodama tik tam tikrų tarptautinių asociacijų. Jų atstovų šiuo metu nėra nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, tad gauti būtent tokį dokumentą yra praktiškai neįmanoma“, – aiškino ji.
Visgi, anot B. Sabatauskaitės, tokie gyvūnai yra sėkmingai ruošiami ir pagal kitas programas, todėl šunų asistentų statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką reikia keisti.
Su tokiu pasiūlymu prie Tarnybos veikianti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Kartu buvo pateiktos rekomendacijos, kaip reikėtų gerinti paslaugų prieinamumą asmenims, turintiems šunis asistentus.
