Prieš šventes – priminimas šalies vadovams apie Lietuvoje veikiantį cenzūrinį įstatymą

Šiandien valstybės vadovams išsiųsta per 10 000 parašų, kuriais raginama keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos įstatymą. Įstatymą taip pat bus siekiama pripažinti diskriminaciniu ir Europos žmogaus teisių teisme.

Lapkričio pradžioje kilo visuomenės pasipiktinimas, kai portalui LRT.lt parodžius Elenos Reimerytės laidą „Spalvos“ apie tėčius gėjus, auginančius vaikus Didžiojoje Britanijoje, konservatyvios grupės kreipėsi į atsakingas institucijas, reikalaudamos nustoti LRT eteryje propaguoti „lytinius iškrypimus ir kitokias šeimos sampratas“.

Nors laida kenksminga nepilnamečiams pripažinta nebuvo, tačiau daugiau nei 10 000 Lietuvos gyventojų pasirašė kreipimąsi į valstybės vadovus, ragindami kuo greičiau teikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas ir panaikinti bet kokias galimybes informaciją apie LGBT bendruomenę  vertinti kaip kenkiančią nepilnamečiams.

„Mano laidai pasisekė – iš eterio pašalinta ji nebuvo. Tačiau jau turime ne vieną atvejį, kai remiantis  Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu buvo uždrausta rodyti socialinius video klipus, iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje pavaizduoti homoseksualūs veikėjai, – sako dokumentikos kūrėja Elena Reimerytė.

Elena Reimerytė, asmeninio archyvo nuotr.

Pastarosios knygos istorija, po penkerių metų bylinėjimosi Lietuvoje, nukeliavo į Europos žmogaus teisių teismą. Tikimasi, kad Teismas priims nagrinėti bylą minėto įstatymo pagrindu vykdytos kūrybinės laisvės ribojimo Lietuvoje.

Paradoksalu, tačiau antroji Neringos Dangvydės knyga vaikams „Vaikas su žvaigžde kaktoje” sulaukė ir svarbaus apdovanojimo: 2018-aisiais ji gavo Vytauto Tamulaičio premiją, kuri, anot steigėjų, skiriama už „reikšmingą lituanistinę veiklą, lietuvių kalbos puoselėjimą, grožinę kūrybą vaikams, jos originalumą, minties raiškos ir stiliaus sklandumą, dvasinių vertybių atskleidimą”.

„Savo kūryba siekiu skaitytojui vaikui per meną kalbėti apie svarbiausius dalykus gyvenime: meilę, draugystę, tarpusavio pasitikėjimą. Tai, kad  „Gintarinė širdis” pateko į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo akiratį, mano galva, absurdiška, ir rodo, kad įstatymo formulavimas yra taikomas aiškinant jį taip, kaip patogiau daliai politikų, o ne visuomenei, kurios sąmoningumu vis dar tikiu, tik reikia pastangų jį ugdyti”, – teigia knygos autorė Neringa Dangvydė.

Neringa Dangvydė Macatė, I. Budzeikaitės nuotr.

Literatūros kritikė ir knygų iš prancūzų kalbos vertėja Neringa Dangvydė Macatė taip pat pradėjo minios finansavimo kampaniją, kuria prašo padėti surinkti per penkerius bylinėjimosi metus jai priteistas bylinėjimosi išlaidas – per 4 000 eurų.

Šiuo metu galiojanti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcija numato, kad draudžiama nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.