Skaitinys

Romė Rasma: „Dauguma mūsų net bijo išeiti į gatves“

Mano teisės

Rasma Pažemeckaitė, Rūtos Gričinės nuotr.

daugiaumeiles.lt | 2021 02 03

1

„Esu atsakinga už savo tautą ir savo vaikų ateitį“, – tvirtina Panevėžyje gyvenanti ir aktyviai už savo tautiečių teises kovojanti romė Rasma Pažemeckaitė. Moteris teigia, kad neapykantos kalbos ar nusikaltimų atvejų tiek jos, tiek kitų romų atžvilgiu ji galėtų vardinti begales. Anot R. Pažemeckaitės, situacija Lietuvoje – beviltiška. Visuomenė vis dar negeba priimti kitokio, todėl tarp savišvietos prioritetų vienareikšmiškai turėtų atsirasti ir tolerancija.

Patirčių nelinkėtų niekam

Užpuolimas mokykloje, nuolatinės patyčios, atmesti skundai – tai tik keletas įvykių, su kurias teko susidurti R. Pažemeckaitei vien dėl fakto, jog ji yra romė. Prieš trejus metus moteriai neišnuomojo patalpų, todėl, kad ji neva bus nemoki, o štai visai neseniai – nepardavė verslo. Jo savininkė išsigandusi, kad nupirkta drabužių parduotuvė R. Pažemeckaitei bus tik priedanga pardavinėti narkotikus. „Nebeturiu kantrybės su visais kovoti“, – nusivylusi moteris.

Diskriminacija romus lydi kiekviename žingsnyje. Pačiai R. Pažemeckaitei ne vieną kartą tekę kreiptis į policiją dėl reketo. Moteris prisimena: „Su mažametėmis savo dvynukėmis ant rankų maldauju policininkų pagalbos, bet man buvo atsakyta: „Nuo kada čigonai rašo pareiškimus dėl lietuvių, kai būna atvirkščiai?“ Tai, aš manau, jau yra rasizmas ir diskriminacija.“ R. Pažemeckaitė tvirtina, kad yra daugybė romų, kurie pagalbos paprasčiausiai nesikreipia, nes žino, jog nebus išgirsti.

Vienas R. Pažemeckaitės giminaitis, eidamas gatve Vilniuje, buvo netikėtai užpultas ir sumuštas. Nuo stiprių smūgių vyras paniro į komą. Nieko nepešęs teisme, vyras nusprendė bėgti iš Lietuvos. Dabar jis jau daugiau nei dešimtmetį gyvena Londone ir džiaugiasi sėkminga integracija svetur – tikina, jog į Lietuvą niekada negrįšiąs. R. Pažemeckaitė teigia skatinusi giminaitį nepamiršti lietuviškų šaknų, tačiau pabrėžia, jog nors Lietuvos romai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, teisės aktai jiems tarsi negalioja.

Rasma Pažemeckaitė, Rūtos Gričinės nuotr.

Rasma Pažemeckaitė, Rūtos Gričinės nuotr.

Neapykanta sukelia psichologines problemas

Šiandien, kalbėdama apie Lietuvos institucijų veiklą, R. Pažemeckaitė yra drąsi dalytis, jog yra nukentėjusi nuo lietuvių, tačiau tikina, kad didžioji dalis romų to daryti nedrįsta. „Dauguma mūsų net bijo išeiti į gatves, o ką jau kalbėti apie pagalbos kreipimąsi“, – teigia pašnekovė. Ji įsitikinusi, jog šios baimės sėja didelį romų nepasitikėjimą savimi ir norą slėptis. Moteris teigia žinanti daugybę į lietuvių bendruomenę įsimaišiusių romų, kurie neatrodo kaip tipiniai romai ir, tokiu būdu slėpdamiesi, savęs su romu tauta nebetapatina.

„Jei man nuolat brukama į galvą, jog aš esu romė ir aš esu niekam tikusi, mane nuolat engia ir nėra jokio paskatinimo, natūralu, kad ilgainiui nebelieka ir jokio stimulo stengtis, nes kad ir ką bedarytum, vis tiek būsi tarsi nurašytas“, – pastebi R. Pažemeckaitė. Moteris pasakoja, jog savo vaikų tėvui, buvusiam vyrui, net melavo apie savo kilmę. Tai, anot jos, lėmė giliai įsišaknijusios psichologinės problemos. „Nesijaučiau laisva kaip asmenybė. Žiūriu žmogui į akis, meluoju ir galvoju, jeigu aš tik prisipažinsiu, tu manęs pradėsi nekęsti. Atrodė, turiu meluoti, kad manęs neidentifikuotų“, – pasakoja ji.

R. Pažemeckaitė prisimena savo metus mokykloje, smurtą ir kaip buvo joje sumušta, kad vėliau teko visko mokytis iš naujo. „Tai, kas vyksta šių laikų mokyklose, niekuo nesiskiria nuo to, kas vyko prieš penkiolika metų“, – pastebi moteris. Anot jos, romų vaikai – bailūs ir apleisti, nes ir pedagogai nėra linkę skirti jiems papildomo dėmesio ar padėti integruotis lietuvių klasėse. „Turime penkis kartus labiau stengtis, kad mumis patikėtų ir tam, kad mus priimtų“, – įsitikinusi R. Pažemeckaitė.

Kova – sunki, tačiau būdų yra

Anot pašnekovės, dažnai patyčios persikelia į internetinę erdvę, o neapykantos kalbos atvejų prieš romus joje tik daugėja. Praeitą rudenį, prieš šventę Panevėžyje, moteris internete atradusi neapykantą kurstančių komentarų: raginimų mieste susiburti grupei žmonių ir visus romus ištaškyti. R. Pažemeckaitė kreipėsi į policiją, tačiau gavo atsakymą, jog tokie agresiją kurstantys komentarai neapykantos kalba nelaikomi, o pats skundas pagrindo neturi, nes renginyje nebuvo nė vieno nukentėjusiojo. „Man tai nėra norma“, – sako Rasma.

Įvairių Lietuvos institucijų veikla nusivylusi R. Pažemeckaitė ieško ir kitų situacijos sprendimo būdų. Moteris mano, jog lietuviams verta labiau pažintį romų kultūrą, kaip ir romams – lietuvių, rengti įvairias akcijas, seminarus, užsiimti edukacija. „Mus visus smerkia mūsų nepažinodami. Mes esame ta etnokultūrinė tauta, apie kurią niekas nepasakoja. Privalome pradėti kalbėti apie savo kultūrą, kad mus žmonės pažintų, suprastų, kokie esame iš tikrųjų“, – pastebi R. Pažemeckaitė. Romė teigia, kad daugelis lietuvių net nežino, kad romų kultūroje egzistuoja kastų sistema ar kad žodis čigonas romų kilmės asmeniui yra įžeidus. „Manęs negali vadinti žeminančiu terminu, aš esu romė“, – tvirtina R. Pažemeckaitė.

Situacija kol kas sunkiai suvaldoma, o ryškių pokyčių taip pat kol kas nematyti. „Kad viskas keistųsi, aišku, reikia ir patiems romams keistis, bet romai nesikeis, kol jie nežinos savo teisių“, – įsitikinusi ji. Nors senesnės romų kartos atstovai linkę su situacija susitaikyti, nekovoti, pašnekovė nesutinka: „Daug romų tyli, nes bijo. Ir mane perspėja, kad sustočiau, nebekalbėčiau, bet aš tikrai nesustosiu. Nepaisant patiriamų sunkumų, aš labai didžiuojuosi, kad esu romė.“

Apie neapykantos kurstymą gali pranešti kiekvienas iš mūsų. Aplankykite svetainę daugiaumeiles.lt ir sužinokite, kaip tai padaryti paprastai ir nesudėtingai. Mažiau neapykantos, daugiau meilės ir saugumo visuomenėje.

Komentuoki

  1. Ne žodžiais Lietuvą mes mylim, o darbais…