Kauno šaligatviuose bus įmontuoti „Atminimo akmenys”, įamžinsiantys penkis Holokausto metu žuvusius kauniečius. Taip laikinoji sostinė prisijungs prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenis“ įrengs pats tarptautinio projekto autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Šventinis atidarymo renginys vyks jau ateinantį savaitgalį.
Laisvės al. 3 ir Krėvos gatvės kampe tarpukariu veikė trekas, kuriame treniravosi dviratininkas Isakas Anolikas, 1924 m. Lietuvai atstovavęs pirmosiose valstybei olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Rugpjūčio 28 d. šioje vietoje pirmajam olimpiečiui atsiras „Atminimo akmuo“, o tą pačią dieną, 12 val., kauniečiai ten pat kviečiami į atvirą Kauno „Atminimo akmenų“ atidarymo renginį.
Be dviratininko I. Anoliko „Atminimo akmenyse“ bus įamžinti dailininkai Černė Percikovičiūtė ir Jakovas Lipšicas, gydytojai Vladimiras Lazersonas ir Regina Lazersonienė-Safočinskaitė. Ceremonijos metu klarnetu gros Stasys Makštutis, kurio močiutei – Elenai Andriuškevičienei – pavyko išgyventi Kauno getą.
Lietuvos žmogaus teisių centro, inicijavusio projektą, atstovė Simona Gaidytė sako, kad „Atminimo akmenų“ įdėjimas Lietuvoje reiškia naują etapą šalies istorijoje. „Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai buvo laikomas tik žydų tragedija, tačiau „Atminimo akmenys“ simbolizuoja suvokimą, kad Holokausto aukos yra visos šalies netektis. Mums, kaip organizacijai, projekto sėkmė reiškia, jog nebelieka „jie ir mes“ perskyros – visi esame tos pačios visuomenės ir jos istorijos dalis“, – mano S. Gaidytė.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas teigia, kad visi per Holokaustą nužudyti žmonės turėtų būti prisimenami. „Nekaltai nužudyti žmonės yra verti, kad juos prisimintų. Tie asmenys, kurie bus įamžinti „Atminimo akmenyse“, ypatingai nusipelnė pagarbos“, – primena G. Žakas.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė pabrėžia, kad įamžinti žmonės buvo ne eiliniai kauniečiai. „Jie vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis, gydė žmones, tapė paveikslus, siekė sporto aukštumų. Savo darbais jie įnešė didelį indėlį į mūsų krašto mokslo ir kultūros plėtrą“, – sako Kauno savivaldybės atstovė.
Renginį pratęs nemokama filmo peržiūra. Rugpjūčio 29 d. 18 val. bus rodomas filmas „Iš miško“. Žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“ pristatomas filmas pasakoja apie Panerių žudynes jas stebėjusių žmonių akimis. Peržiūra vyks „Romuvos“ kino teatre, Laisvės al. 54.
„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Jie taip pat bus įrengti Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų.
Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami įgyvendinant Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyvą. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s Institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, konsultavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.
