Pateikiame antrąją pranešimo apie saviraiškos laisvę Lietuvoje dalį. Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė pranešime, skaitytame žmogaus teisėms skirtoje konferencijoje, atkreipė dėmesį į sritis, kuriose teisė laisvai išsakyti savo mintis vis dar privalėjo būti ginama.
Meninė saviraiška ir reklama
Birželį Lietuvoje uždrausti Didžiosios Britanijos sunkiojo metalo grupės „Iron Maiden“ plakatai, nes, esą, reklama gąsdina vaikus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, pasitelkusi psichologo ir psichiatro išvadas, reklamą pripažino netinkama nepilnamečiams iki 10-ies metų, kadangi tokio amžiaus vaikai neskiria tikrovės nuo fantazijos. Sprendimas argumentuotas tuo, kad plakatai matomi viešose vietose, kai šalia nepilnamečio gali nebūti artimųjų, kurie paaiškintų, jog pavaizduota būtybė (grupės simbolis Eddie‘is, angliškai dar vadinamas „Eddie the Head“) tėra personažas.
„Dėl šios bylos kilo labai daug diskusijų, nes reklamos uždraudimas – gan invazyvus apribojimas. Grupės gerbėjai galbūt negavo tos pačios patirties kaip gerbėjai kitose šalyse. Pati išvada galėjo būti išsamiau ir detaliau argumentuota. Kyla klausimas, ar toks apribojimas buvo proporcingas? Gal buvo galima tą reklamą pašalinti iš vietų, kurios yra šalia vaikų darželių“, – svarstė Mėta Adutavičiūtė.
Vertindama meninės saviraiškos laisvę, teisininkė išskyrė ir garsiai nuskambėjusią bylą dėl Vaidoto Grincevičiaus (Whydoto) dainos „Šėtone prašau“. Du vaikinai patraukti atsakomybėn dėl to, kad, neva, tyčiojosi, skatino diskriminuoti, kurstė neapykantą prieš vaikus kaip socialinę grupę dėl jų amžiaus, socialinės padėtis ir pažiūrų. „Žvelgiant iš formalios, teisinės perspektyvos, ikiteisminis tyrimas tuo metu dar negalėjo būti pradėtas, nes Baudžiamajame kodekse kol kas dar nėra tokio pagrindo kaip neapykantos kurstymas dėl amžiaus. O socialinė padėtis, bent jau Lygių galimybių įstatyme, apibrėžiama kaip finansinė padėtis ar išsilavinimas. O kodėl atsirado pažiūrų pagrindas, irgi sunku pasakyti“, – teisines klaidas įžvelgė LŽTSI advokacijos vadovė.
Pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimas baigėsi vaikinų išteisinimu. Jų veika pripažinta mažai pavojinga. Nuspręsta, kad daina iš tikrųjų nepaskatins smurtauti prieš vaikus, konstatuota, kad veiksmas nebuvo tyčinis. Prokurorė nesutiko su tokia bylos baigtimi ir teismo sprendimas apskųstas.
„Kaip aktuali problema šioje byloje išryškėjo ekspertizių, teikiamų saviraiškos laisvės bylose, kokybė ir patikimumas. Prokurorė rėmėsi kunigo egzorcisto išvada, lingvistikos ekspertas, turėjęs vertinti kalbą, ėmėsi analizuoti kūrinio meninę vertę, kas nepriklauso jo kompetencijai. Teisėsaugos institucijos ir teismai ne visada šias išvadas priima kritiškai“, – sakė Mėta Adutavičiūtė.
Žiniasklaidos laisvė ir protesto kalba
Balandį buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kriminalizavusios ne viešame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą. Už šį pažeidimą numatytos ir laisvės atėmimo bausmės. Pirminis projekto tikslas buvo apsaugoti nepilnamečių, nukentėjusių ar įtariamųjų, interesus baudžiamajame procese. Paskutinėje redakcijoje įtvirtinti gana platūs apribojimai, papiktinę žurnalistų bendruomenę.
„Baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas turėtų labai stiprų atgrasantį poveikį žurnalistams, siekiantiems visuomenę informuoti apie teisingumo vykdymą. Šis procesas turėtų būti viešas. Jei ne viešas – tai išimtis“, – mano teisininkė. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisas vetavo, nes jos neatitiko protingumo ir proporcingumo principų.
M. Adutavičiūtė šiemet pastebėjo ne vieną protesto kalbos varžymo atvejį, kuomet, ginant valstybės pareigūnų ir tarnautojų reputaciją, norėta bausti kritiškai juos vertinančius Lietuvos piliečius. Vienas žmogus buvo nuteistas dėl to, kad anoniminiame komentare įžeidė žvalgybos pareigūnus. „Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, susipažinusi su komentaru, konstatavo, kad jame nėra raginama diskriminuoti žvalgybininkų kaip tam tikros socialinės grupės asmenų, neskatinama prieš juos smurtauti, tačiau galima teigti, kad autorius skleidžia niekinamą nuomonę apie žvalgybos pareigūnus, skatina neapykantą jų atžvilgiu“, – pasakojo ŽTSI atstovė. Anot jos, tokiu būdu piktnaudžiaujama neapykantos kalbos reglamentavimu. Jis skirtas apsaugoti socialiai pažeidžiamas grupes, o ne ginti valstybės pareigūnus nuo kritikos.
Kita panašaus pobūdžio byla spręsta Kaune. Baudžiamojon atsakomybėn teismas patraukė studentę Viktoriją Kolbešnikovą. 2015 m. vasario 16 d. kartu su draugais laikinosios sostinės centre ji iškabino plakatus, kritikuojančius valstybės migrantų politiką. „Sudegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai welcome!“ – tokį tekstą skelbė plakatai. Šių metų rudenį mergina išteisinta.
„Tai buvo akivaizdi protesto prieš nacionalistų ir neonacių eitynes forma. Šie studentai apkaltinti skatinimu imtis diskriminacinių veiksmų ir smurto kurstymu prieš tokią socialinę grupę kaip Vyriausybė. Lingvistikos eksperto išvadoje aiškinta, kad galbūt siekta skatinti smurtą prieš Ruklos gyventojus, ten dislokuotus karinius dalinius. Plakatas taip pat interpretuotas kaip galimai raginantis susidoroti su pačiais pabėgėliais, o „imigrantai welcome“ – bandymas prisikviesti „žaliųjų žmogeliukų“, – absurdišką išvadą pristatė M. Adutavičiūtė.
