Seimo kontrolierės dr. Erika Leonaitė ir dr. Jolita Miliuvienė Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitą, parengtą Seimo kontrolierių įstaigos bei nepriklausomų išorės ekspertų.
Pristatymo metu buvo aptartos kai kurios iš analizuotų žmogaus teisių sričių, kuriose per praėjusius metus fiksuoti teigiami pokyčiai, sisteminiai iššūkiai ar galimi žmogaus teisių pažeidimai.
„Bendrąja prasme galėtume teigti, kad Lietuvos žmogaus teisių padėtis yra stabili, tačiau ypatingai negerėjanti. Opiausios temos – lyčių nelygybės, smurto artimoje aplinkoje, LGBTIQ+ teisių neužtikrinimo ir asmenų su negalia teisių problemos – metai iš metų lieka tos pačios ir pokyčiai jose vyksta labai lėtai“, – konferencijos atidarymo kalboje sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Anot Seimo kontrolierių, žmogaus teisių nedalomumo principas reikalauja lygiagrečiai spręsti skirtingų visuomenės grupių teisių bei laisvių pažeidimus, todėl ataskaitoje pateiktos rekomendacijos apima Lietuvoje galiojančių įstatymų peržiūrą, naujų įstatymų projektų ar pataisų priėmimą ir nuoseklią veiklą visuomenės informavimo srityje.
„Galima sakyti, kad žmogaus teisių padėties vertinimas yra mūsų valstybės socialinės brandos ir demokratijos barometras. Matome, kad Lietuva žengia pirmyn, bet susiduriama ir su ilgalaikiais sisteminiais iššūkiais, diskriminacija, menku pažeidžiamų visuomenės grupių dalyvavimu sprendimų priėmime. Todėl tikimės, kad ataskaita paskatins viešą diskusiją ir padės sprendimų priėmėjams imtis ne visada lengvų, bet labai reikalingų sprendimų“, – sakė E. Leonaitė.
Smurtas artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto problemos išlieka plataus masto
2024 m. duomenys dar kartą patvirtina, kad smurtas artimoje aplinkoje turi aiškiai išreikštą lyties aspektą – daliai moterų savo namuose vis dar yra nesaugu.
Policijos duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo gauta daugiau nei 54 tūkst. pranešimų, pradėti 4759 ikiteisminiai tyrimai. Kaip ir ankstesniais metais, beveik trys ketvirtadaliai nukentėjusiųjų buvo moterys (73 proc.), 85 proc. įtariamųjų – vyrai. Vadinasi, smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai yra ir smurtas lyties pagrindu, konkrečiai – smurtas prieš moteris.
Pristatymo metu pabrėžta, kad 2023 m. įsigaliojęs apsaugos nuo smurto orderis, kurį išdavus smurtautojas yra įpareigotas 15-ai dienų išsikelti iš bendros gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, yra itin reikšminga priemonė. Visgi jis padeda apsaugoti auką trumpalaikėje perspektyvoje, bet nesprendžia sisteminės smurto artimoje aplinkoje problemos. Per praėjusius metus orderis buvo išduotas 21 tūkst. kartų, iš jų daugiau nei 11 tūkst. atvejų orderis skirtas tam pačiam pavojų keliančiam asmeniui. Daugiausiai tam pačiam asmeniui 2024 m. orderis buvo skirtas net 15 kartų.
Seimo kontrolierės dr. Erikos Leonaitės teigimu, seksualinio smurto problema taip pat reikalauja neatidėliotino dėmesio. Pernai buvo užregistruotos 375 nusikalstamos veikos, tarp jų – beveik 100 išžaginimo atvejų, seksualinė prievarta, priekabiavimas.
„Šie skaičiai negali būti priimami kaip normali realybė. Privalome nuosekliai kovoti su neigiamais lyčių stereotipais ir šviesti tiek visuomenę, tiek skirtingų sričių specialistus. Labai svarbu, kad švietimas prasidėtų kuo jaunesniame amžiuje. Atskirai verta akcentuoti, kad sutikimas seksualiniuose santykiuose yra būtinybė ir savaime suprantamas dalykas, o ne pasirinkimas“, – sakė kontrolierė.
Prieglobsčio prašytojų teisės
Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pernai buvo apgręžti 1002 prieglobsčio prašytojai, bandę kirsti Lietuvos sieną su Baltarusija tam nepritaikytose vietose. Iš jų, 592 asmenų pilietybė ir kiti duomenys liko nežinomi. Sprendimas nerinkti šios statistikos aiškinamas siekiu užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymą, tačiau tai reiškia, kad netenkama galimybės padėti dingusių artimųjų ieškantiems asmenims iš užsienio šalių. Dėl šios problemos Lietuva jau gavo pastabų iš tarptautinių organizacijų.
Ataskaitoje pateikta rekomendacija peržiūrėti „apgręžimo“ politiką atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės srityje bei sudaryti sąlygas prieglobsčio prašymus pateikti nuo karo bėgantiems asmenims, nes kol kas, anot E. Leonaitės, ši galimybė yra „teorinė ir iliuzinė“
Pokyčiams pasiekti reikalingos nuoseklios pastangos
Vertinant menką teisinę apsaugą ir neigiamas visuomenės nuostatas, LGBTIQ+ asmenys išlieka viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Nepaisant progresyvaus 2024 m. Konstitucinio Teismo nutarimo, po kurio nustojo galioti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostata, praeityje sudariusi prielaidas LGBTIQ+ asmenų saviraiškos laisvės apribojimams, Lietuva nepakilo tarptautiniuose neheteroseksualių, translyčių ir interlyčių asmenų teisinę padėtį vertinančiuose indeksuose.
Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į mažesnį reprodukcinių teisių ir su jomis susijusių paslaugų prieinamumą finansiškai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, todėl rekomenduota stiprinti kontracepcijos, savanoriškos sterilizacijos ir cezario pjūvio operacijų kompensavimo mechanizmus.
Ataskaitoje akcentuojamas poreikis didinti asmenų su negalia savarankiškumą, sudarant jiems galimybes patiems priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir visiškai atsisakyti neveiksnumo instituto arba stipriai apriboti jo taikymą. Seimo kontrolierė J. Miliuvienė priminė, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų asmenų lygias galimybes, bet kai kurie žmonės vis dar yra laikomi netinkamais naudotis savo teisėmis.
„Asmeninio asistento paslauga kai kuriems žmonėms su negalia yra vienintelė galimybė gyventi oriai ir savarankiškai, bet 2024 m. dėl nepakankamo finansavimo ji tapo neprieinama šimtams žmonių. Tokia paslauga, kuri užtikrina orų gyvenimą ir asmenų su negalia įsitraukimą į bendruomenę, negali būti loterija, ji negali priklausyti nuo to, ar užteks lėšų šiemet, ar reikės laukti kitų metų“, – pabrėžė J. Miliuvienė.
Paminėtas ir poreikis gerinti žmonių kalinimo sąlygas, kovoti su neapykantos nusikaltimais ir skatinti tautinių mažumų integraciją, o ne asimiliaciją, skiriant daugiau dėmesio valstybinės kalbos žinių ugdymui, tuo pačiu išsaugant tautinę tapatybę.
Daugiau temų ir rekomendacijų pateikiama 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitoje.