Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Šokių uniformos prieš pilietinę visuomenę arba kodėl NVO prisimename tik bėdoje?

Gaja Šavelė, asmeninio archyvo nuotr.

Gaja Šavelė, asmeninio archyvo nuotr.

Gaja Šavelė, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė, NVO ekspertė | 2022 06 07

Jei Jūsų paklausčiau, kam skiriate savo 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), greičiausiai sulaukčiau atsakymo, jog tuos pinigus gavo mokykla ar darželis, kuriuos lanko Jūsų vaikai ar giminaičiai. Vis dėlto dažnai net nesusimąstome, kad tiek valstybiniai darželiai, tiek valstybinės mokyklos ir taip yra finansuojamos iš mūsų visų sumokėtų mokesčių.

Joms skiriant ir 1,2 proc. nuo GPM, didėja dvigubo finansavimo rizika, o pamirštamas kitas sektorius – nevyriausybinės organizacijos (NVO) – nors susidūrus su plataus masto problemomis, jis dažnu atveju tampa pirmasis valstybės pagalbininkas.

Sprendimas leisti skirti 1,2 proc. NVO tikrai neužkerta galimybės mokykloms, darželiams ir kitoms biudžetinėms įstaigoms gauti papildomą finansavimą. Įgyvendinus tokį pokytį skirtųsi tik pats mechanizmas.

Pavyzdžiui, Jūs kartu su kitais iniciatyviais tėveliais nuspręstumėte įkurti fondą ar asociaciją, kuria pasiryžtumėte gerinti vaikų mokymosi aplinką. Įsteigta organizacija, lygiai taip pat kaip ir kitos NVO, galėtų rinkti 1,2 proc. nuo GPM. Tačiau sprendimas, kaip gautus pinigus paskirstyti, pereitų į Jūsų rankas.

Pastarųjų metų įvykiai tik įrodė, jog NVO vaidmuo krizių – pandemijos, neteisėtų migrantų antplūdžio, Ukrainos karo – laikotarpiu yra gyvybiškai svarbus padedant valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Ir krizių valdymas – tik viena maža NVO veiklos spektro dalis. Skirtingos NVO – vaikų dienos centrai, emocinės pagalbos linijos, skurdo mažinimo, žmonių su negalia, aplinkosaugos, jaunimo, gyvūnų globos ir daugelis kitų organizacijų kasdien įgyvendina daugybę iniciatyvų, kurios stiprina pilietinę šalies visuomenę.

Būtent pilietinė visuomenė tampa tuo ramsčiu, kuris padeda valstybės institucijoms, kada jos atsiduria bėdoje. Stebėdami politikų retoriką dažnai galime išvysti teiginius, kurie kalba apie pilietinės visuomenės svarbą. Tačiau atsakinga, empatiška ir demokratines vertybes išpažįstanti bei puoselėjanti žmonių grupė iš niekur neatsiranda – prie jos formavimo itin glaudžiai prisideda NVO, kurios įgyvendindamos vieną iniciatyvą po kitos kuria ir įgyvendina teigiamus pokyčius kasdien. Todėl būtina stiprinti NVO.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Norvegijoje, Portugalijoje ar Švedijoje NVO yra stiprios ir nepriklausomos, nes yra tvariai finansuojamos iš valstybinio biudžeto. Lietuvoje, deja, tokių biudžetinių lėšų turime „ašaras“, ir dėl to organizacijoms 1,2 proc. nuo GPM daugeliu atveju tampa vienu esminių finansavimo šaltinių.

Vertinant bendrą šalyje veikiančių NVO finansinę situaciją, tampa akivaizdu, kad pajamos iš skiriamų 1,2 proc. nuo GPM yra kone esminis dedamasis, užtikrinantis stabilumą ir veiklos tęstinumą. Tai leidžia organizacijoms greitai ir lanksčiai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją valstybėje, identifikuoti kritinėse situacijose atsidūrusių žmonių poreikius, sutelkti savanorių pajėgas, sukurti ir įveiklinti humanitarinės bei finansinės pagalbos rinkimo platformas.

Pernai 1,2 proc. paramą skyrė kiek daugiau negu 460 tūkstančių asmenų – tai maždaug trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Jų skirta suma siekė 21 mln. eurų. Matome ir tikime, jog visuomenės įsitraukimas galėtų būti dar didesnis.

Jau beveik metus politikai, NVO bei aktyvūs visuomenės atstovai diskutuoja dėl naujų Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti NVO sektorių ir pilietinę visuomenę, dalį GPM skiriant nevyriausybinėms organizacijoms.

1,2 proc. skiriama GPM dalis yra puiki valstybės skatinamoji priemonė, leidžianti savanoriškai piliečiams prisidėti prie kiekvienam asmeniškai svarbių bei vertybes atitinkančių iniciatyvų.
Labdaros ir paramos įstatymo iniciatyva Seime atsirado dar 2004 m. ir juo buvo siekiama būtent paskatinti nevyriausybinio sektoriaus plėtrą. Tačiau vėliau į sąrašą buvo įtrauktos biudžetinės įstaigos – valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios jau yra finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų.

Dar 2009 m. Valstybės kontrolė nustatė, kad tokia praktika remti biudžetines įstaigas yra ydinga, nes tuomet pradinė idėja praranda savo esmę ir tikslą.

Vyriausybė, teikdama išvadas Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, taip pat skatina iš šio įstatymo 1,2 proc. GPM gavėjų rato išimti viską, kas nėra NVO. Šiai nuomonei pritaria ir Finansų ministerija. Toks bendras valstybės institucijų požiūris labai sveikintinas.

Tai kas gi tuomet yra tas stabdis? Vienintelis oponuojančių Seimo narių argumentas – mokyklų administracijos nebegalės nusipirkti langų, šokių uniformų, žaislų ir kitų priemonių, kurios, sutinkame, yra reikalingos, bet turi būti finansuojami iš jiems skiriamo valstybės biudžeto.

Svarbu paminėti, kad mokyklos, darželiai, sveikatos, kultūros bei kitos biudžetinės įstaigos gali gauti paramą savo veikloms. Jos gali turėti paramos gavėjo statusą, jų finansavimą reguliuoja kiti įstatymai bei mechanizmai ir per juos reikia didinti mokyklų, darželių ir kitų biudžetinių įstaigų finansavimą, kuris jau dabar nuolat didėja.

Lietuvoje mūsų pilietinė visuomenė tik pradeda skleistis bei augti, todėl privalu ją stiprinti ne tik kalbomis, bet suteikiant tam ir tinkamą finansavimą. Mes visi esame atsakingi už tai, kad visuomenė mąstytų, būtų aktyvi, o žmonės savanoriautų ar domėtųsi įvairiomis socialinėmis ir kitomis iniciatyvomis vietos ar nacionaliniu lygmeniu.

Uniformų pirkimas, langai, durys – svarbu, bet tai yra tik daiktai. Tačiau kiek yra įvairių tarpusavio pagalbos centrų, tėvų iniciatyvų, kurios padeda žmonėms gyvybiškai svarbiose situacijose, tačiau neremiamos niekuomet galbūt ir neišvystų dienos šviesos. Tai yra NVO sektoriaus esmė – žmonės, ne tik „pliki“ daiktai.

Tai ką renkamės mes – visuomenės nariai? Palaikyti aktyvią pilietinę veiklą, ar prisidėti prie ir taip lėšų turinčių biudžetinių įstaigų bei jų ūkio išlaikymo? Skirti bent keletą minučių savo laiko pasidomėti, kokios egzistuojančios iniciatyvos ar organizacijos atitinka jūsų vertybes bei idėjas, ar įrašyti pirmosios įstaigos pavadinimą, kylantį galvoje?

Kviečiu kiekvieną Jūsų sustoti ir pagalvoti, kiek daug galimybių plėstis NVO sektoriui gali suteikti Jūsų 1,2 proc., kokį pokytį mūsų pilietinė visuomenė gali padaryti, jei tik suteiksime jai priemonių.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki