Gruodžio 12 dieną Prezidentūroje vyks viešasis forumas „Tinkamas sąlygų pritaikymas: teisių užtikrinimas prasideda nuo dialogo“. Forume bus aptariama ne tik situacija Lietuvoje, bet ir dalijamasi kitų šalių patirtimi. Žmonių su negalia teisių aktyvistės Jamie Bolling ir Mari Siilsalu kalbės apie iššūkius Švedijoje, o Mari sutiko dar prieš prasidedant forumui trumpai papasakoti apie jos šaliai tenkančius iššūkius.
Kas yra tinkamas sąlygų pritaikymas?
Tinkamas sąlygų pritaikymas – tai principas, užtikrinantis žmonių su negalia teisę dalyvauti visose gyvenimo srityse kartu su kitais visuomenės nariais. Tinkamas sąlygų pritaikymas yra ne tik vienas iš prieinamumo, bet svarbus ir nediskriminavimo principų. Jis išsiskiria tuo, kad yra taikomas konkrečiu atveju tuo momentu, kai asmeniui su negalia reikia pasinaudoti paslaugomis, mokytis, dirbti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, naudotis paslaugomis ar kitaip įgyvendinti savo teises.
Viešąjį forumą inicijavusi Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos remiasi Lygių galimybių įstatymu ir atlieka Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną. Renginys vyks Prezidentūroje.
Užkerta kelią netinkamam prieinamumui
Pasak Savarankiško gyvenimo institute (angl. Independent Living Institute) dirbančios teisininkės M. Siilsalu, Švedijoje taip pat kyla iššūkių dėl tinkamų sąlygų pritaikymo, kaip tai apibrėžia Asmenų su negalia teisių konvencija.
Mari Siilsalu, asmeninio archyvo nuotr.
„Konvencija mūsų šalyje ratifikuota 2008 metais, 2010 metais buvo išsamiai ištaisyta, bet tinkamų sąlygų pritaikymas Švedijos teisėje nebuvo iki galo perkelta. Pas mus galiojantis Diskriminacijos įstatymas įvedė kitą terminą, kaip tinkamo prieinamumo priemonės. Šis terminas yra dalis didesnės netinkamo prieinamumo koncepcijos, kuri yra diskriminacijos forma ir pasireiškia tam tikrose visuomenės srityse. Atsakingi asmenys privalo užkirsti kelią netinkamam prieinamumui ir jį ištaisyti įgyvendindami tinkamas prieinamumo priemones“, – apie šalies teisinę bazę kalba M. Siilsalu.
Pagal Diskriminacijos įstatymą Švedijoje galioja pareiga įgyvendinti tinkamo prieinamumo priemones, kad būtų užkirstas kelias netinkamam prieinamumui tokiose srityse, kaip darbinis gyvenimas, išsilavinimas, apsipirkimas, paslaugos, būstas, sveikatos apsauga, medicininė priežiūra, socialinė slauga, nacionalinė karo tarnyba ir civilinė tarnyba.
Trūksta žinių
Jungtinių tautų žmonių su negalia teisių komitetas 2024 metais Švedijai pateikė pastabas, kaip reikėtų patobulinti Diskriminacijos įstatymą.
„Komitetas buvo gana kritiškas tam tikriems dalykams, kalbant apie kai kurias Diskriminacijos įstatymo dalis. Institutas dirba sunkiai ir bando pasinaudoti šiomis baigiamosiomis pastabomis ir komiteto rekomendacijomis siekdamas geresnio Konvencijos įgyvendinimą. Komitetas rekomendavo papildyti tvarką įtraukiant aiškią tinkamų sąlygų pritaikymo garantiją, atitinkančią visose teisės srityse taikomą konvenciją“, – pasakoja Mari.
Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad Švedijoje žmogaus teisės yra užtikrinamos efektyviau, bet klausantis ekspertės paaiškėja, kad su tinkamų sąlygų pritaikymu, ši Skandinavijos šalis taip pat turi nemenkų iššūkių.
Žmogus su regėjimo negalia, Pexels nuotr.
„Apskritai sakyčiau, kad sąmoningumo lygis yra labai žemas. Nors mes, kaip Nepriklausomo gyvenimo instituto, ekspertai bendraujame su skirtingomis valstybės institucijomis, matyt, tinkamo pritaikymo ir tinkamo prieinamumo priemonių sąvokos dažnai suprantamos kaip tas pats dalykas. Taip pat gana dažnai pasitaiko, kad atsakingi specialistai išvis nežino, kas yra tinkamos prieinamumo sąlygos“, – teigia teisininkė.
Būtinas holistinis požiūris
M. Siilsalu sako, kad dažnai tinkamų sąlygų pritaikymas dažnai sprendžiamas kompensacijų būdu.
„Pavyzdžiui, jei studentas turi disleksiją ir jam reikia laikyti testą, jis gali prašyti, kad jam kompensuotų įtaisą, kuris jam perskaitytų tekstą“, – pasakoja ji.
Vienur taikomas sisteminis poreikių įvertinimo procesas, kitur tinkamo prieinamumo priemonių poreikį nustato patys studentai.
Sveikatos priežiūroje tinkamo prieinamumo priemonėmis dažniausiai reikalingas vertimas iš/į užsienio ar gestų kalbą, transporto paslaugos. Pasak teisininkės, ne visuomet yra žmonių su negalia teisės ne visada užtikrinamos, pavyzdžiui, daugėjant skaitmeninių paslaugų (elektroninė registracija, aptarnavimo tvarka ir t.t.).
Dar viena sritis, kurioje svarbu užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą yra profesinis žmogaus gyvenimas – negalia negali būti trukdis dirbti tai, ką žmogus geba daryti.
„Švedijos darbo įstatyme keliose srityse numatyta sistemingo dialogo su visais darbuotojais ir naujais darbuotojais prievolė. Šis dialogas turėtų suteikti darbuotojams galimybę nurodyti savo apgyvendinimo poreikius bei tinkamų prieinamumo priemonių poreikius“, – sako Mari.
Negalia darbe, asociatyvi nuotr., Pexels
Nors teoriškai situacija skamba gerai, realybėje iššūkių netrūksta.
„Buvo labai žinomas atvejis, pateiktas Jungtinių tautų žmonių su negalia komitetui, kai pareiškėjo prašymas dirbti mokslininku ir dėstytoju buvo atmestas, nes universitetas neteikė vertimo į gestų kalbą. Jis iškėlė bylą dėl diskriminacijos ir nesėkmingai išnaudojo visas vidaus teisės gynimo priemones. Tada jis pateikė skundą minėtam komitetui, kuris nustatė Konvencijos pažeidimą. Tai tikriausiai yra vienas įtikinamiausių pavyzdžių, kad tinkamo pritaikymo sąvoka tikrai nėra pakankamai įtraukta į Švedijos teisę“, – atvirauja ekspertė iš Švedijos.
Užtikrinant tinkamų sąlygų prieinamumą ir paramą darbo srityje dalyvauja daug veikėjų – darbdavys, įvairios institucijos, atsakingos už paramą asmeniui, įvairių institucijų, atsakingų už paramą darbdaviui. Viena pusė yra tai, kad paramos variantų tikrai yra, tačiau tai tampa sudėtingu, ištęstu procesu.
Ko galėtų pasimokyti Lietuva?
„Konvencijos rašymo būdas yra labai holistinis, todėl jos principai neveikia suskaidytoje sistemoje. Turėtų būti įstatymas, kuris nurodytų, kad tinkamų sąlygų pritaikymas turėtų būti įgyvendinamas visose gyvenimo srityse. Tai yra vienas iš didžiausių Švedijos diskriminacijos įstatymo trūkumų, nes jis apima tam tikras visuomenės sritis, kurioms taikomas diskriminacijos draudimas, o viskas, kas yra išimta, yra išimta. Stenkitės to išvengti ir siekti, kad įstatymų leidėjas tiesiog perimtų tinkamų sąlygų pritaikymo principą iš konvencijos, o ne bandytų sukurti kažkokią lietuvišką versiją“, – pataria M. Siilsalu.
Daugiau jos įžvalgų bus galima išgirsti gruodžio 12 d. Prezidento rūmuose vyksiančioje viešame forume „Tinkamas sąlygų pritaikymas: teisių užtikrinimas prasideda nuo dialogo“.
Viešasis forumas, organizatorių iliustr.
Renginys bus transliuojamas internetu. Daugiau informacijos: https://www.lnf.lt/viesasis-forumas-tinkamas-salygu-pritaikymas-teisiu-uztikrinimas-prasideda-nuo-dialogo/
Renginį organizuoja Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Ši publikacija parengta finansiškai remiant Šiaurės ministrų tarybai. Už šio renginio turinį atsako tik šio projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.
