Seimas parengė Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas, kurios pagaliau pripažintų smurto lyties pagrindu egzistavimą. Jos bus svarstomos jau rytoj.
Tačiau Vakaruose pripažįstamai įstatymo sąvokaii priešinasi Seimo nariai Audronis Ažubalis ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Savo alternatyviai pasiūlytame variante Konservatorių frakcijos nariai siūlo išbraukti smurto lyties pagrindu sąvoką, iš esmės aiškindami, kad ši sąvoka yra „grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija“. Taip pat, kad smurtą Lietuvoje lemia „žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas“.
Deja, teikdami tokį pasiūlymą, šie Seimo nariai stato vežimą prieš arklį. Politikų argumentai ne tik remiasi atkakliu nenoru pripažinti realybę, tačiau taip pat skatina ir nepasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis, tarptautinėmis organizacijomis bei mūsų strateginiais partneriais Vakaruose. Tai – jau ir nacionalinio saugumo klausimas.
Supratimas, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra neutralus lyties požiūriu, pradėjo formuotis XX a. antroje pusėje. Statistika iš įvairių pasaulio vietų indikavo, kad DALIS vyrų yra linkę sistemiškai smurtauti prieš moteris – naudoti fizinį, seksualinį smurtą, manipuliuoti paprastai didesne ekonomine galia. Šią tendenciją iki šiol pagrindžia ne tik pasaulio patirtis, bet ir skaičiai Lietuvoje: apie 80 proc. žmonių, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaro moterys. Tarp smurtautojų moterys paprastai sudaro kelis procentus, o nukentėję vyrai dažniausiai nukenčia nuo kitų vyrų (pavyzdžiui, nuo tėvų ar savo sūnų)
Taigi, disproporcija matoma plika akimi.
Nors apie smurtą prieš moteris ir kovą su juo kalbama ne vieną dešimtmetį, vis dėlto pastebėta, kad toks kalbėjimas yra neefektyvus, jeigu fundamentaliai nėra keičiamas požiūris į moteris. Kitaip tariant, jei dalis vyrų galvos, kad moteris yra menkesnė, kvailesnė, nelygiavertė, tuomet ir smurtas prieš jas nesiliaus.
Tarptautinei bendruomenei vis labiau tai įsisąmoninant, smurto lyties pagrindu sąvoka pradėta vartoti tarptautiniuose dokumentuose. Pirmą kartą sąvoka paminėta dar 1993 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) Bendrojoje rekomendacijoje Nr. 19. Ši, kaip ir kitos bendrosios rekomendacijos, laikomos Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims dalimi. Ją Lietuva ratifikavo dar 1994 m.
Išsamiausiai smurtas lyties pagrindu apibrėžtas Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kurią 2011 m. priėmė Europos Taryba. Ten jis įvardijamas kaip smurtas, kurį išimtinai patiria moterys (pvz., priverstiniai abortai, genitalijų žalojimas) arba toks smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys. Europos Tarybos konvenciją yra ratifikavusios 34 Europos Tarybos narės, taip pat pasirašiusi Europos Sąjunga; Europos Parlamentas taip pat ne kartą ragino šalis nares ratifikuoti šią konvenciją.
Tačiau smurtas lyties pagrindu yra pripažintas ne tik europinių institucijų ar Jungtinių Tautų, bet ir strateginės Lietuvos saugumo partnerės – Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kova su smurtu prieš moteris ir jo prevencija – ilgametis JAV prioritetas. Smurto prieš moteris įstatymas (angl. The Violence Against Women Act) JAV priimtas dar 1994 m. Praėjusiais metais, minint Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad smurto lyties pagrindu prevencija ir efektyvus atsakas į tokį smurtą yra žmogaus teisių imperatyvas. Ši pozicija nėra tik p. Blinkeno asmeninė nuomonė – kova su smurtu lyties pagrindu išskiriama ir Joe Bideno bei Kamala Harris administracijos parengtoje bei įgyvendinamoje Nacionalinėje JAV lyčių lygybės strategijoje. Jos principai galioja ir JAV užsienio politikai.
Tad, jei remsimės p. Ažubalio ir p. Aleknaitės-Abramikienės logika, smurto lyties pagrindu sąvokos atsisakymas reikštų ne tik Vakarų pasaulio dinozauro statusą Lietuvai, bet ir tai, jog manome, kad Europos Taryba, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir JAV remiasi „neomarksistine lyčių kovos teorija“. Taip visuomenės akyse diskredituojamos bene visos Lietuvai bei Lietuvos saugumui ir demokratijai svarbios organizacijos ir partneriai.
Tokie siūlymai ignoruoti, o gal ir iš dalies atsisakyti tarptautiškumo, iš Seimo skamba, kai prie Ukrainos sienos žvanga Rusijos kariuomenės ginklai, o tarptautinių partnerysčių palaikymas yra kaip niekada svarbus. Ar principinis nusistatymas prieš lyčių lygybės idėjas tikrai vertas tokios kainos?
Aldona
2022 01 17
Netinkamas komentaras?
Perskaičiau. Iš straipsnio supratau, kad diskusijoje dėl įstatymo pataisų, du seimo nariai iš 141 turėjo kitokią nuomonę nei visi kiti. Ta nuomonė autorės nuomone ir argumentais nebuvo teisinga ir pavojinga nacionaliniam saugumui. Tik nesupratau, kodėl ta nuomonė, kad ir klaidinga, negalėjo būti pasakyta seime diskutuojant dėl įstatymo pataisų? Be to, straipsnyje neminimi autorės požiūriu “teisingos” nuomonės atstovai seime ir jų argumentai? Gal kitokių nuomonių tiesiog nebuvo iš 144? Nuomonės nebuvimas man atrodo irgi yra labai pavojingas dalykas. Net pavojingesnis už turėjimą.