„Padedame moterims priimti sprendimus dėl savo gyvenimų“. Taip virtualiame pokalbyje savo veiklą apibūdina organizacijos „Women on Web“ (liet. „Moterys tinkle“) pagalbos linijų koordinatorė 29-erių turkė Hazal.
Kartu su Nyderlanduose įsikūrusia seserine organizacija „Women on Waves“ (liet. „Moterys ant bangų“) ji kovoja dėl teisės rinktis saugų ir legalų abortą visame pasaulyje. Tai daro ir sausumoje, ir jūroje, ir danguje, ir virtualioje erdvėje.
„Aborto laivas“
Šias organizacijas įkūrė daktarė ir aktyvistė olandė Rebecca Gomperts. Ją žurnalas „Time“ šiais metais įtraukė į pasaulio įtakingiausių žmonių šimtuką.
Baigusi medicinos studijas, moteris prisijungė prie organizacijos „Greenpeace“ laivo „Rainbow Warrior“ ekipos kaip gydytoja ir aplinkosaugos aktyvistė. Kartu keliavo po griežtai ribojamomis reprodukcinėmis teisėmis garsėjančią Pietų Ameriką, kur daktarę sujaudino neteisėtai nėštumus bandžiusių nutraukti moterų istorijos.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tik vienas iš keturių abortų, atliekamų šiame regione, yra saugus. Siekdama tokią situaciją pakeisti, R. Gomperts 1999 m. įkūrė laivą su mobilia reprodukcinės sveikatos paslaugas teikiančia klinika ir organizaciją „Women on Waves“.
Po Nyderlandų vėliava
Tarptautiniuose vandenyse paklūstama tos šalies įstatymams, kurios vėliava puošia laivą. Kitaip tariant, tai, kas šalyje yra legalu, bus legalu ir laive, paženklintame tos šalies vėliava, ir atvirkščiai.
Todėl „Women on Waves“ savo laivą įregistravo Nyderlanduose, kur nėštumą moters pageidavimu galima nutraukti iki 21 savaitės arba iki 24 savaičių dėl medicininių priežasčių. Taip po šios šalies vėliava procedūra organizacijos laive tapo prieinama ir moterims iš ten, kur abortas kriminalizuotas.
Kai „Women on Waves“ atplaukia į šalį, nėštumą nutraukti pasiryžusioms moterims su organizacija reikia susisiekti telefonu, elektroniniu paštu ar apsilankyti laive. Tada – kartu su įgula leistis į tarptautinius vandenius, 12 jūrmylių arba apie 22 kilometrus nuo kranto, kur atliekama nėštumo nutraukimo procedūra.
Pagalba 17 kalbų
Tačiau R. Gomperts netruko pastebėti ir kitų būdų padėti. Dar 2005 m. Kanadoje įkūrė išvien dirbančią seserinę organizaciją „Women on Web“, kuri ėmė konsultuoti ir teikti nėštumo nutraukimo telemedicinos paslaugas internetu.
Paslauga apima tokius etapus. Nėštumą nutraukti siekiantis žmogus pateikia prašymą internetu. Gydytojas peržiūri jos medicininę informaciją ir išrašo reikiamą mifepristono ir mizoprostolio dozę, remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Medikamentai pacientų namus pasiekia paštu. Palaikymą nuotoliniu būdu teikia pagalbos linijos komanda, dirbanti 17 kalbų. Viena jų – lenkų kalba.
„Stengiamės greitai reaguoti į įvykius“
Todėl, kai spalį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nutarė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Lenkijos konstitucijai, abi organizacijos šioje šalyje jau buvo sukaupusios nemažai patirties.
„Women on Waves“ su medikamentinio aborto tabletėmis į Lenkiją plaukė dar 2003 m. Čia aktyvistes pasitiko netikru krauju ir kiaušiniais apsiginklavę protestuotojai. Organizacija buvo apkaltinta pažeidusi šalies įstatymus, draudžiančius abortus, tačiau po keleto mėnesių Lenkijos vyriausybė kaltinimų atsisakė.
2015 m. „Women on Waves“ medikamentinio aborto tabletes iš Vokietijos į Lenkiją atskraidino dronu. Čia jas konfiskavo vietos policija. Kai 2017 m. skubios pagalbos kontraceptikai po nesaugaus lytinio akto, taip vadinama „kito ryto“ tabletė, Lenkijoje tapo prieinama tik su gydytojo nurodymu, organizacija suskubo teikti elektroninius tablečių receptus. Pagal galiojančias taisykles, vienos Europos Sąjungos šalies gydytojo išrašytas receptas tinkamas naudoti visose 27 šalyse narėse.
„Stengiamės greitai reaguoti į įvykius“, – aiškina Hazal. Tad kai Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) šįmet užsimojo neteisėtu paversti nėštumo nutraukimą vaisiaus apsigimimo atveju, „Women on Web“ iškart paskelbė tokiose situacijose atsidūrusioms lenkėms aborto tabletes teiksianti nemokamai.
Svarbiausia – kuo platesnio masto diskusija
„Abortai niekada nėra susiję tik su sveikatos priežiūra. Jie išduoda bendrą moterų teisių situaciją ir tai, kaip šalyje religija susipynusi su politinėmis institucijomis“, – komentuoja jau beveik devynerius metus organizacijoje dirbanti moteris. Dėl to „Women on Waves“ ir „Women on Web“ siekia įžiebti kuo platesnio masto diskusiją.
„Abortas yra patirtis, įprastai išgyvenama tyliai. Jis neturi konkretaus atvaizdo, jei nekalbėsime apie tuos, kuriuos naudoja procedūros priešininkai. Tai yra tabu. Todėl, kai į uostą atplaukia laivas, visuomenė apie abortus ima kalbėtis visiškai kitaip“, – aiškina ji ir prisimena „Women on Waves“ 2004 m. kelionę į Portugaliją.
„Nedažnai išgirsi gynybos ministrą, kalbantį apie abortus“
Tada krašto saugumu prisidengęs gynybos ministras Paulo Portas ir karinės jūrų pajėgos užkirto kelią organizacijos laivui į šalį, kurioje iki 2007 m. nutraukti nėštumą buvo galima tik grėsmės motinos gyvybei, vaisiaus apsigimimo ir išžaginimo atvejais. Nepaisant to, organizacija šios misijos anaiptol nelaikė nenusisekusia. „Nedažnai išgirsi gynybos ministrą, kalbantį apie abortus“, – dėsto Hazal.
Panašų poveikį turi ir dronų kampanijos. „2016 m. skraidinome droną iš Airijos į Šiaurės Airiją, kuriose reprodukcinės teisės tuomet buvo labai suvaržytos. Moterys nėra siejamos su tokių prietaisų naudojimu, o mums pavyko pakliūti ir ant vieno technologijų žurnalo viršelio. Tai nėra mūsų įprasta auditorija“, – šypsosi ji.
Mes šypsomės radę žinią apie 2015 m. į Lenkiją atvykusį „aborto droną“ tinklalapyje robotika.lt.
Raudona lemputė kas 6 minutes
Skleisti žinią apie organizacijos darbą ir reprodukcinės sveikatos bei moterų teisių svarbą padeda ir menas. Pati R. Gomperts baigė ne tik medicinos, tačiau ir vizualiųjų menų studijas, o šių sričių sąveiką geriausiai įkūnija organizacijos laivo mobilus procedūrų kambarys. Jį 2001 m. sukūrė olandų menininkas Joepas van Lieshout ir tais pačiais metais eksponavo Venecijos bienalėje.
2014 m. apie „Women on Waves“ režisierė Diana Whitten sukūrė dokumentinį filmą „Laivas” (angl. „Laivas”), kuris 2014 m. rodytas ir Lietuvoje, festivalio „Nepatogus kinas“ metu. Nuo 2003 m. organizacija bendradarbiavo su olandų menininku Willemu Velthovenu ir kartu kūrė įvairius tarpdisciplininius projektus reprodukcinių teisių tema.
Viename jų ant vielinių pakabų, simbolizuojančių nesaugų nėštumo nutraukimą, tandemas iškabino liemenes su daugiakalbiu užrašu „Pasidariau abortą“. Kitoje instaliacijoje kas šešias minutes lakoniškai žybsėjo raudona lemputė – simbolis, kad kas tiek laiko nuo neteisėto aborto pasaulyje miršta moteris.
„Nugalėti algoritmus yra be galo sunku“
Paklausta apie iššūkius, Hazal nedvejoja: „Mūsų didžiausios galimybės ir sunkumai kyla iš socialinių tinklų“.
2020 m. rugsėjį „Twitter“ be išankstinio pranešimo ir paaiškinimo užblokavo „Women on Web“ Pietų Korėjos paskyrą. Kaip tik šiuo metu šalies vyriausybė svarsto, ar panaikinti visuotinį abortų draudimą, galiojantį dar nuo 1953 m., ir siūlo įteisinti nėštumo nutraukimą iki 14 savaitės.
Be to, šiais metais „Google“ atnaujino savo paieškos algoritmą, dėl kurio „Women on Web“ tinklalapio lankytojų srautas sumažėjo apie 90%. „Pats „Google“ aiškina, kad tokie matomumo paieškos rezultatuose kriterijai kaip pasitikėjimas yra neutralūs. Tai netiesa. Tarkim, pasitikima vyriausybėmis… Jos ne vienoje šalyje mūsų turinį blokuoja. Tačiau ar tai reiškia, kad jis tikrai nepatikimas? – atsidūsta Hazal ir priduria: – Nugalėti algoritmus yra be galo sunku.“
Vis dėlto, pasak jos, „Women on Web“ randa būtų veikti net ir ten, kur organizacijos tinklalapis užblokuotas: „Moterys, esančios Saudo Arabijoje, Turkijoje, Irane, Brazilijoje ir kitose šalyse, kur mūsų turinys neprieinamas, gali parsisiųsti ir gauti tiesioginę konsultaciją mūsų sukurtoje programėlėje.“
„Tai universali kova“
„Tai universali kova“, – reziumuoja Hazal ir prideda asmeninį pavyzdį. Dar prieš gyvenimą Europoje, kur šiuo metu Paryžiaus politikos mokslų institute studijuoja doktorantūrą, ji gimtojoje Turkijoje su vietiniu kolektyvu, primenančiu berlynietišką „Ciocia Basia“, padėjo libanietėms, jordanietėms, marokietėms ir kitoms moterims iš regiono nutraukti nėštumus Turkijoje. Nepaisant šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančiosios partijos nepasitenkinimo, valstybinių klinikų, kurios atsisako procedūrą suteikti, ir daugeliui neprieinamų kainų privačiose klinikose, abortas čia legalus iki 10 savaitės dar nuo 1983 m.
„Galų gale pačios moterys turėtų priimti sprendimus dėl savo ateities – ne vyriausybės, ne bažnyčia ir ne mečetė“, – tikina Hazal. Ir taip nuo Turkijos iki Lenkijos, nuo Irano iki Brazilijos.
Šis tekstas – antra istorijos, pasakojančios apie aktyvistes ir organizacijas, kurios padeda Lenkijos moterims, siekiančioms nutraukti nėštumą, dalis. I dalį skaityti galite ČIA.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“, kuris bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020). Projekto viešinimo veiklas taip pat remia Švedijos ambasada Vilniuje ir Švedijos institutas. Straipsnio turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos bei kitų finansuotojų nuomonės.
..........
2020 12 14
Netinkamas komentaras?
SUPER STRAIPSNIS