Naujiena apie „Philip Morris Lietuva“ už tą patį darbą siūlomus skirtingus valandinius atlyginimus moterims ir vyrams sukėlė diskusiją: ar vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį, kuris Lietuvoje 2015 m. sudarė 14,3 proc., iš tiesų lemia tai, jog moterims už tą patį darbą mokama mažiau?
Su tuo nesutinkantys neretai bando bendrą atotrūkį paaiškinti pačių moterų elgesiu, t.y. jog pati moteris kalta dėl to, kad jai mokama mažiau – jos darbas mažiau efektyvus, ji renkasi ne tokias paklausias, prastai apmokamas profesijas, nemoka išsiderėti didesnio atlyginimo, išeina ilgų motinystės atostogų, nesiekia aukštesnių, vadovaujančių ir geriau apmokamų pareigų.
Todėl ir problemą dažnai siūloma spręsti keičiant būtent moterų, o ne darbdavių elgesį, t.y. skatinti moteris „uždirbti daugiau“, o ne darbdavius – pergalvoti, ar jų atlyginimų politika iš tiesų yra sąžininga visų darbuotojų atžvilgiu. Pavyzdžiui, neretai teigiama, jog problema išsispręstų, jeigu daugiau moterų siektų užimti vadovaujančias pozicijas geriau apmokamose srityse. Tiesa, kad daugelyje sričių, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, moterys užima žemesnes, mažiau apmokamas pareigas. Iš dalies (bet tik iš dalies) tuo būtų galima paaiškinti ir faktą, kad ir geriau apmokamose veiklos srityse Lietuvoje fiksuojamas itin didelis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas – finansinės ir draudimo veiklos – 38,5 proc., informacijos ir ryšių – 29,5 proc.
Deja, nutylima tai, kad net ir vadovaujančiose pozicijose vienodu tempu su vyrais karjeros laiptais kylančioms moterims vis tiek yra mokama mažiau.
2016 m. kovo mėnesį Vakarų Australijos Lyčių lygybės darbo vietoje agentūros (Workplace Gender Equality Agency) paskelbta ataskaita atskleidė, kad po dešimties metų darbo pilnu etatu kylant vadovaujančiose pozicijose tuo pačiu greičiu, kol pasieks vykdančiojo vadovo postą, vyrai gali tikėtis uždirbti 600,000 dolerių daugiau nei moterys.
Agentūros surinkti ir Bankwest Curtin Economic Centre išanalizuoti duomenys parodė, kad pilnu etatu dirbančios moterys svarbiausiose vadovaujančiose pareigose vidutiniškai per metus uždirbo 244 569 dolerius, tuo tarpu vyrai – 343 269 dolerius. Vyrai taip pat vidutiniškai gaudavo didesnį papildomą uždarbį iš įvairių premijų ir kitų darbdavio nuožiūra mokamų priedų. Tyrimas apėmė daugiau nei 12 000 darbdavių ir apie 4 milijonus darbuotojų, arba 40 proc. visų Australijos dirbančiųjų.
Taigi vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis priklauso toli gražu ne tik nuo pačių moterų pasirinkimų, bet didele dalimi ir nuo darbdavių elgesio bei vyraujančių nuostatų, jog moterims, dirbančioms tokį patį darbą identiškose ar palyginamose pozicijose, galima mokėti mažiau.
15min.lt skaitytojos Erikos nuotr.
Vienas iš būdų tokį požiūrį keisti yra individualių įmonių vyrų ir moterų atlyginimų statistikos viešinimas. Nuo 2011 m. tokie įmonių duomenys skelbiami Belgijoje, nuo 2012 m. – Austrijoje. Nuo 2018 m. tą daryti bus įpareigotos ir daugiau nei 250 darbuotojų samdančios įmonės Didžiojoje Britanijoje.
Viešinimas svarbus ne tik tam, kad pati įmonė galėtų savikritiškai įsivertinti savo atlyginimų politiką ir ją koreguoti, bet ir tam, kad moterys galėtų rinktis patrauklesnį, perspektyvesnį darbdavį – tą, pas kurį jos turi geresnes galimybes uždirbti tiek pat kiek jų kolegos vyrai.
Mėta Adutavičiūtė yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė.
