Prekyba žmonėmis reiškia į nusikaltėlių pinkles patekusių žmonių išnaudojimą ir yra laikoma grubiu žmogaus teisių pažeidimu. Jungtinės Tautos dar 1948 metais Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra įvardinusi, kad asmens laisvė, orumas ir lygybė yra žmogaus teisių pagrindas. Prekiautojų žmonėmis kontrolėn patekę moterys, vyrai, vaikai netenka asmens laisvės ir orumo, tampa seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo aukomis.
Nors dėl nelegalios nusikaltėliškos prekybos žmonėmis prigimties neįmanoma suskaičiuoti aukų, „Fondas Eik Laisvas“ („Walk Free Foundaton“) ir Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu (ILO Global Estimates), 2016 metais 25 milijonai pasaulyje žmonių patyrė priverstinį darbą ir seksualinį išnaudojimą. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo biuro duomenimis (2016 Global Report), 51% buvo moterys, 21% vyrai, 20% mergaitės ir 8% berniukai. Iš jų 45% patyrė seksualinį išnaudojimą ir 38% buvo priversti dirbti.
Patekęs į kitų žmonių, išnaudotojų, kontrolę, prekybos žmonėmis auka netenka savo laisvės ir savarankiškumo. Asmens laisvės praradimas patekus į kito žmogaus kontrolę veda į asmens integralumo orumo sumenkinimą. Netekęs laisvės ir kontroliuojamas išnaudotojo, asmuo praranda savastį ir savitumą, tuo pačiu galimybę pačiam spręsti, ką, su kuo ir kaip veikti. Išnaudotojo, dažniausiai prekybos žmonėmis atveju, totalinėn kontrolėn patekęs žmogus netenka galimybių ir pasirinkimų, praranda savarankiško subjekto statusą, tampa išnaudotojo valdomu objektu, kitaip tariant, daiktu.
Prekyba žmonėmis gimsta žmonių pažeidžiamumo, ypač skurdo, nelygybės, socialinės segregacijos ir prievartos bei smurto, tame tarpe, nusikalstamos organizuotos veiklos, sankirtoje. Tokia brutalių žmogaus laisvę ir orumą menkinančių sąlygų sankirta atveria kelią radikaliam esminės žmogaus teisės, teisės į gyvybę, praradimui.
Prekyba žmonėmis vienareikšmiškai prieštarauja žmogaus teisių standartams, yra uždrausta tarptautinės žmogaus teisių teisės protokolais. Valstybės, ratifikuodamos Jungtinių Tautų žmogaus teisių paktus, Jungtinių Tautų konvencijas ar kitas, įskaitant, Europos Tarybos Konvenciją prieš prekybą žmonėmis bei Europos Sąjungos direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su prekyba žmonėmis, ir aukų apsaugos, įsipareigoja sukurti mechanizmus, apsaugančius nuo žmogaus teisių pažeidimų prekiaujant žmonėmis, tame tarpe, įdiegti prevencines priemones prekybai žmonėmis užkardyti, teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir bausti nusikaltėlius, išnaudojančius žmones pasipelnymo tikslams bei ar juos perkančius.
Tarptautinė žmogaus teisė pripažįsta, kad kai kurios žmonių grupės yra prekiautojų žmonėmis taikinys, kurioms būtina papildomos arba specialiosios apsaugos priemonės. Tai tos žmonių grupės, kurios istoriškai yra labiausiai diskriminuojamos, jų socialiniai vaidmenys turi mažiausiai galių ir yra mažiausiai apsaugotos nuo įvairių prievartos formų. Moterys, negalią turintys žmonės, vaikai yra šios pažeidžiamuosius grupės, kurios tampa dar labiau pažeidžiamos pasireiškiant daugialypei diskriminacijai, kuomet susikerta keli diskriminacijos pagrindai. Antai, ypač pažeidžiamos yra globos institucijose augančios ir/ar augusios intelekto ar psichosocialinę negalią turinčios mergaitės ir moterys, žemesnį socialinį ekonominį pagrindą ir mažesnes galimybes turinčiose šeimose augantys ar augę vaikai, etninių grupių, pavyzdžiui, Romų, moterys ir vaikai.
Lygybė yra žmogaus teisių esminė dalis. Ką reiškia lygybės modelis, koks yra ir koks turi būti lygybės modelis? Lietuvos visuomenėje vis dar gajus klaidingas supratimas, kad visiems žmonėms apsaugoti užtenka visuotinų, bendro pobūdžio visus žmones apsaugančių, įstatymų, numanančių vienodą visų žmonių lygybę, kuomet visi žmonės traktuojami vienodai ir laikomi esant vienodais. Tačiau toks formalios lygybės modelis nepastebi specifinių dėl žmonių įvairovės kylančių diskriminacijos formų. Tuo tarpu substantyviosios (arba realiosios) lygybės modelis reiškia ne tik siekį pripažinti visų žmonių lygybę, bet ir atsižvelgti į galių santykius visuomenėje, be to, siekti pakeisti struktūrinės ir netiesioginės žmonių diskriminacijos formas. Yra ir transformatyviosios (arba keičiamosios) lygybės modelis, reiškiantis siekį atitaisyti žmonių patiriamus socialinius ir ekonominius nepriteklius, kovoti su stereotipais ir smurtu, stiprinti dalyvavimą, siekti struktūrinių pokyčių prisitaikant prie žmonių įvairovės.
Jungtinių Tautų konvencijomis, ypač moterų, vaikų ir negalią turinčių žmonių, siekiama, kad valstybės įgyvendintų substantyviosios ir transformatyviosios lygybės formas, kad būtų pripažįstama, kad vaikai, moterys ir negalią turintys žmonės gali patirti diskriminaciją amžiaus, lyties ar negalios pagrindu. Iš to seka valstybės pareiga sukurti vaikų, moterų ir negalią turinčių žmonių apsaugos, pagalbos ir socialinės įtraukties mechanizmus. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (dar žinoma kaip Stambulo konvencija) yra vienas iš tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, numatančių valstybės įsipareigojimus sukurti efektyvią kovos su smurtu prieš moteris sistemą, tame tarpe ir prieš prekybą moterimis. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar didelis pasipriešinimas šiai konvencijai bei mano minėtų lygybės modelių įgyvendinimui, nors substantyviosios ir transformatyviosios lygybės modeliai sudaro geras prielaidas tinkamai reaguoti į prekybą žmonėmis.
Substantyviosios ir transformatyviosios lygybės modeliai leidžia suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms, įskaitant ir valdžios institucijas, tinkamai reaguoti į prekybą žmonėmis. Visų pirma, būtina prekybos žmonėmis prevencija didinant potencialių aukų sąmoningumą, be to, mažinant mažiau galių ir socialinio statuso turinčių žmonių patiriamą skurdą, jų socialinę segregaciją, užtikrinant teisę į adekvatų pragyvenimo lygį. Efektyvia prevencijos priemone laikytina deinstitucionalizacija ar, kitaip tariant, institucinių globos formų keitimas į vaikų aprūpinimą saugia ir mylinčia šeimos aplinka, bei pagalbos gyventi savarankiškai bendruomenėje suaugusiesiems suteikimas. Antra, būtina plėtoti asmeninės pagalbos aukoms ir aukų apsaugos priemones, tame tarpe, psichologinę ir socialinę pagalbą, kad prekybos žmonėmis aukos galėtų grįžti į visuomenę ir gyventi lygiai su visais. Svarbu išsaugoti aukų teisę būti apsaugotoms nuo žalos, pripažinti jų teisę į privatumą. Trečia, būtina pripažinti, kad prekyba žmonėmis yra nusikaltimas ir kad nusikaltėliai, tiek pardavėjai, tiek pirkėjai, būtų baudžiami. Be to, būtina aukoms užtikrinti saugų prieinamumą prie teisingumo, tame tarpe ir procedūrinius pritaikymus negalią turinčioms arba stipriai pažeistoms aukoms, tame tarpe, užtikrinti joms suprantamą kalbą ir galimybę išreikšti savo nuomonę.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro biuras teigia, kad žmogaus teisės natūraliai turi būti kovos su prekyba žmonėmis centre. Biuras rekomenduoja, kad visos kovos su prekyba žmonėmis priemonės turi kelti tikslą skatinti ir apsaugoti žmogaus teises. Būtina aiškiai identifikuoti žmogaus teisių turėtojus ir, atitinkamai, valstybės institucijas, kurių pareiga yra užtikrinti žmogaus teises. Be to, kaip rekomenduoja Jungtinės Tautos, būtina laikytis esminių tarptautinės žmogaus teisių teisės principų ir standartų, tokių, kaip orumas, laisvė, lygybė, nediskriminavimas, adekvatus pragyvenimo lygis bei žmogaus teisių visuotinumas ir nedalomumas. Žmogaus teisėmis grįstas atsakas į prekybą žmonėmis pripažįsta, kad šalių vyriausybės yra atsakingos apsaugoti žmones nuo išnaudojimo ir visomis pastangomis siekti pašalinti bet kokias prekybos žmonėmis galimybes. JT Žmogaus teisių biuras parengė rekomendacijas, kaip užtikrinti žmogaus teises, preventuoti prekybą žmonėmis, suteikti apsaugą ir pagalbą ir užtikrinti kriminalinę nusikaltėlių atsakomybę ir skriaudos atitaisymą prekybos žmonėmis aukos (žiūrėti Recommended Principles and Guidelines on Human Rights and Human Trafficking ir jų Commentary).
Komentaras parengtas autoriaus pranešimo diskusijoje JOS ATEITIS – LYGYBĖ, 2021 gegužės 24 d. LR Seime pagrindu.
