Atlikusi tyrimą dėl lrytas.lt portale skelbtos publikacijos „Kaip atpažinti kekšę?“, Žurnalistų etikos inspektorė nei įstatymų, nei etikos pažeidimų nerado.
Kaip noriu, taip vadinu?
Anoniminiame straipsnyje „Kaip atpažinti kekšę?“ teigiama, jog „merginos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo visos padorios. Bet tiesa kitokia – tarp jų daugybė laisvo elgesio panelių“. Negailint įžeidimų, publikacijoje nagrinėjamos neva amoralios savybės, pagal kurias moteris reikėtų priskirti „kekšių“ kategorijai.
„Kai blaivi, kekšė labai rimta. Bet tik į jos burną patenka 15 g alkoholio, ir ji tampa pašėlusiai linksma. Tokia nuotaikų kaita liudija, kad girta ji nebėra sau šeimininkė“.
Prie straipsnio autorystės nurodoma, jog jį sukūrė ir paskelbė portalas lrytas.lt.
ŽEIT: nei įstatymai, nei etika nepažeisti
Apie straipsnį Žmogaus teisių stebėjimo institutui pranešė skaitytoja, kurios nuomone, publikacija skatina neapykantą moterų atžvilgiu. ŽTSI kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorę, Lygių galimybių kontrolierę ir Visuomenės informavimo etikos komisiją.
Kreipimesi nurodoma, jog publikacija neetiška, įžeidžia ir žemina moteris kaip visuomenės grupę, ja gilinami lyčių stereotipai ir skatinama diskriminacija, priskiriant neigiamas savybes moterims vien dėl jų lyties.
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas dar 2014 m. išreiškė susirūpinimą, jog Lietuvoje „visuomenės informavimo priemonės nuolat pateikia stereotipinius ir kartais žeminančius moterų įvaizdžius bei kad šio vaizdavimo stebėjimas ir priežiūra yra nepakankami“.
liberties.eu nuotr.
Už lygių galimybių įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Lygių galimybių kontrolierė skundo nagrinėti nepriėmė – informacijos žiniasklaidoje priežiūra nepatenka į kontrolierės kompetenciją.
Tyrimo savo iniciatyva ėmėsi Žurnalistų etikos inspektorės tarnyba, tačiau priėjo išvadą, jog „nėra pagrindo teigti, jog publikacijoje buvo paskleista moteris kaip visuomenės grupę, akivaizdžiai niekinanti ar siekianti įžeisti informacija“.
Pažeidimų neradusi ir tyrimą nutraukusi inspektorė dėl straipsnio etiškumo apskritai nepasisakė.
Reklama prižiūrima, žiniasklaida – ne
Palyginus su reklamos sritimi, moteris žeminančios informacijos sklaida žiniasklaidoje faktiškai neribojama ir nėra prižiūrima. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Lygių galimybių kontrolierė įspėjo UAB „Tavlinas“ direktorių dėl prieskonių SALDVA reklamos, kurioje vaizduojamos apnuogintos moters krūtys bei užrašas „Vyrams, kuriems patinka natūralūs…“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Reklamą kontrolierė pripažino pažeidžiančia Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymus.
Anot kontrolierės, seksistinis moters vaizdavimas prekių reklamoje skatina lyčių nelygybę, nes formuoja menkinantį, nepagarbų požiūrį į moterį, priskiriant moteriai ne socialiai reikšmingą vaidmenį visuomenėje, bet paverčiant ją įrankiu, daiktu vyrų pramogoms bei malonumams tenkinti.
Tačiau panašios informacijos priežiūros žiniasklaidoje Lygių galimybių kontrolierė imtis negali, nes yra ribojama įstatymo. Įstatymas nustato konkrečias sritis, kuriose kontrolierė vykdo priežiūrą, ir žiniasklaida tarp jų nepatenka.
Moterų teisės žiniasklaidos etikos sargams – neįdomios
Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektorė, panašu, teigiamais pokyčiais lyčių lygybės srityje nėra tiek suinteresuota, jog savo iniciatyva imtųsi tuos pokyčius skatinti, pavyzdžiui, siūlant papildyti Visuomenės informavimo etikos kodeksą nuostatomis dėl moterų ir vyrų vaizdavimo žiniasklaidoje.
Naująjį kodeksą rengusi Visuomenės informavimo etikos komisija į ŽTSI kreipimąsi apskritai neatsakė, nors jame Institutas pažymėjo, jog kodekse trūksta dėmesio lyčių lygybei ir nediskriminavimui.
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus ir leidėjus savo veikloje vadovautis lygybės bei pagarbos žmogui principais, tačiau kas turėtų prižiūrėti, kaip šių principų laikomasi praktikoje, taip ir lieka neaišku.
