Veikla

Startuoja puslapis, pristatantis asmeniškas Holokausto istorijas

„Arbatą gerdavome „žiūrėjimo būdu“: ant siūlo buvo pririšamas gabaliukas cukraus ir žiūrėdami į jį siurbčiodavome arbatą. Nuo to arbata netapdavo saldesnė, bet visi pralinksmėdavome“, – savo prisiminimuose rašo Tamara Lazersonaitė, profesoriaus, klinikinės psichologijos pradininko Lietuvoje Vladimiro Lazersono duktė. Tariamai saldintą arbatą Vladimiras Lazersonas su šeima gėrė Kauno gete“, – taip naujai startavusiame puslapyje atminimoakmenys.lt pristatoma Kauno inteligentijai tarpukariu priklausiusi Lazersonų šeima.

Klinikinės psichologijos pradininkas Lietuvoje kartu su žmona gydytoja Regina Lazersoniene-Safochinskaite buvo įkalinti Kauno gete, vėliau išvežti į koncentracijos stovyklas, kur ir mirė. Holokaustą išgyveno tik du iš trijų Lazersonų vaikų.

„Puslapyje atminimoakmenys.lt skaitytojai ras ir daugiau asmeniškų, žmogiškai papasakotų istorijų apie žydus bei romus, kuriems Lietuvoje įrengti Atminimo akmenys. Dalį istorijų skaitytojai galės ne tik perskaityti, bet ir pamatyti – video įrašuose pirmuoju asmeniu, lyg patys būtų tie, apie kuriuos kalba, atmenamų žmonių istorijas pasakoja profesiniais, tautiniais ar giminystės ryšiais su Holokausto metu nužudytu asmeniu susiję žmonės“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro, sukūrusio puslapį, atstovė Jūratė Juškaitė.

Atminimo akmenyje Kaune įamžinto pirmojo Lietuvos olimpiečio Isako Anoliko istoriją pasakoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Apie iškilų savivaldybininką iš Šiaulių Samuelį Petuchauską pasakoja jo sūnus prof. Markas Petuchauskas, pats kalėjęs Vilniaus gete.

Skaitytojai puslapyje ras keturias istorijas ir apie Holokausto metu nužudytas arba nukentėjusias romų tautybės moteris. Vaizdo įraše Anastazijos Jablonskienės-Bagdonavičiūtės, susilaukusios 18 vaikų ir sušaudytos Pravieniškėse, istoriją pristato jos anūkė. Puslapyje pasakojama ir apie Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, kuri iš koncentracijos stovyklos Vakarų Europoje pėsčiomis grįžo į gimtąjį Panevėžį būdama nėščia.

2016 metais Lietuva prisijungė prie didžiausios memorialinio muziejaus po atviru dangumi – vokiečių menininko Gunterio Demnigo Atminimo akmenų iniciatyvos. Lietuvos žmogaus teisių centras keturiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – įrengė 19 Atminimo akmenų Holokausto metu nukentėjusiems romams ir žydams. Šiuo metu pasaulyje tokių ženklų yra per 60 000, o Lietuvoje – 23.

Panevėžyje įrengti keturi Atminimo akmenys – kol kas vieninteliai atminties ženklai Lietuvoje, menantys romų Holokaustą.

Atminimo akmenys yra visuomenei atvira iniciatyva. Tokius atminties ženklus galima įrengti visiems, nužudytiems arba nukentėjusiems Holokausto metu. Daugiau informacijos, kaip tai padaryti – puslapyje atminimoakmenys.lt.