Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Jūratė Juškaitė. Civilinę sąjungą – į stalčių

Jūratė Juškaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Jūratė Juškaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė | 2023 11 28

Kitais metais Lietuvos žmonių laukia treji rinkimai, tad nieko nuostabaus, kad prasidėjo rinkiminis vajus. Jis užkerta kelią praktiškai visoms galimybėms dar šioje kadencijoje išspręsti sudėtingus žmogaus teisių klausimus.

Ryškus kontrastas niūriai Lietuvos politinei padangei – Latvija. Praėjusių metų spalį Latvijoje vyko Saemos rinkimai. Po jų suformuota centro dešinės koalicija nebuvo ilgalaikė – žlugo šių metų rugpjūtį. Į naująją koaliciją buvo pakviesta kairioji „Progresyviųjų partija“. Pastarieji prie koalicijos prisijungė ne už ačiū – atėjo su dviem labai aiškiais reikalavimais: priimti partnerystei įteisinti reikalingų įstatymų pakeitimus bei ratifikuoti Stambulo konvenciją. Pirmasis tikslas jau įgyvendintas, planuojama, kad Stambulo konvenciją Latvijos Saema ratifikuos šiais metais, greičiausiai dar šį lapkritį.

Stebint kaimynus, Lietuvoje belieka tik paironizuoti: gerai, kad Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras pagaliau išsprendė traukinio maršruto į Latvijos sostinę klausimą – bus galima paprasčiau nuvažiuoti į Rygą ir pasižiūrėti, kaip žmonės ten, Vakaruose, gyvena… Nes į partnerystės įteisinimo Lietuvoje traukinį Laisvės partija, matyt, jau pavėlavo: kadencijos pradžioje nenorėję braižyti raudonųjų linijų, koalicijos partnerius laisviečiai rimčiau pradėjo spausti iki rinkimų likus vos vieneriems metams.

Politikos ABC sako, kad tokie sudėtingi klausimai kaip civilinė sąjunga negali būti palikti priešrinkiminiam laikotarpiui. Už juos nebebalsuos net ir dalis tų (ir tą atvirai sako), kurie buvo įtikinti įstatymo reikalingumu. Kad šis atsitraukimo nuo reikalingų sprendimų procesas jau prasidėjęs, rodo ir balsavimas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pataisos lapkričio pradžioje. Pataisą po Lietuvai nepalankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Seimui pateikė Vyriausybė. Tačiau trijų pirštų kombinaciją šiuo klausimu jai parodė ne tik opozicija, bet ir beveik trečdalis valdančiosios koalicijos: prieš teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos inicijuotą ir premjerės Ingridos Šimonytės palaikytą pataisą balsavo arba susilaikė (kas faktiškai reiškia balsą „prieš“) 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei 5 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai. Iš viso 23 valdančiosios koalicijos balsai. Tiek tos teisės viršenybės ir demokratijos šauklio įvaizdžio, kurį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis galėtų „parduoti“ partneriams Vakaruose…

Rinkimai, žinoma, suka galvą ir opozicijai, kuri priešrinkiminius pažadus nori palaidoti giliai po žeme. Praėjusią savaitę socialdemokratai pasiekė naujas žemumas, kai partijos vicepirmininkė Rasa Budbergytė vienoje televizijos laidoje pareiškė, kad civilinės sąjungos reikia Laisvės partijai, tad socialdemokratai nevers savo frakcijos Seime narių balsuoti už tokį įstatymą. Gal socialdemokratai ir pažadą įteisinti partnerystę į savo pačių rinkimų programą įsirašė, nes to reikėjo Laisvės partijai?

Tad kas toliau? Gerų išeičių nėra.

Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių bei jaunimo politikos srityje, paskelbė viešą raginimą „nešti“ atitinkamą Nepilnamečių įstatymą nuostatą į Konstitucinį Teismą. Jei Seimo nariai negeba užtikrinti teisės viršenybės, belieka tikėtis, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas padės susidėlioti taškus ant „i“ ir atsakyti į gana akivaizdų klausimą – ar įstatymas, ribojantis žodžio laisvę, gali egzistuoti teisinėje valstybėje?

Ne mažiau svarbus yra Civilinės sąjungos įstatymo klausimas. Mažai kas abejoja, kad paskutinę – priėmimo – stadiją pasiekęs įstatymas degs ant rinkiminio laužo, jei tik atsidurs Seimo darbotvarkėje. Ar verta deginti? Neverta. Nepilnamečių įstatymo pataisos atmetimas dar pateikimo stadijoje buvo didelis smūgis tiems, kurie siekia, kad Lietuva būtų vakarietiška ne tik popieriuje, bet ir kasdienybėje. Toks dalies Seimo narių su Prezidentu Gitanu Nausėda priešakyje spjūvis į veidą ypač neigiamai paveikė LGBTIQ+ bendruomenę: pažįstama moteris net ironiškai klausė „Ar galiu savo vaikui pasakoti apie mūsų šeimą, juk mūsų šeima Lietuvoje laikoma žalinga informacija nepilnamečiams?“. Dar vienas „sudeginimas“ nusiųstų neigiamą signalą ne tik mūsų partneriams Vakaruose, bet pirmiausia tos pačios lyties žmonėms – jie pasijustų dar nesaugesni ir dar mažiau priimti savo pačių šalyje.

Tad jei nesugebama surinkti pakankamai balsų šios kadencijos Seime, Civilinės sąjungos įstatymas turi būti padėtas į stalčių, o jo likimas nuspręstas kitos kadencijos Seime. Gal atsipeikėję po rinkiminio svaigulio ir išsidalinę postus, politikai vėl prisimins, kad buvo išrinkti spręsti visų žmonių problemas?

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki