Komentaras

„Aš ne rasistas, bet…“

 „Aš ne rasistė, bet, mano nuomone, tik visiškos durnės gali tekėt už musulmonų“, „…ne tik susideda su babajais, bet dar ir apsiskarmaluoja skarom pačios“,„Nieko prieš gėjus neturiu, bet tegu gyvena savo gyvenimus, nėra čia ko viešai demonstruotis“…

Su tokiomis ir panašiomis mintimis dauguma mūsų susiduriame kasdien. Jų apstu socialinių tinklalapių diskusijose, naujienų portalų skaitytojų komentaruose, neretai, deja, tokios frazės pasigirsta ir draugų, artimųjų susibūrimuose.

Lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena. Ar gali būti geresnė proga pakalbėti apie (ne)toleranciją, stereotipus ir išankstines nuostatas – tris tarpusavyje itin glaudžiai susijusias sąvokas, kurios paprastai žengia koja kojon ir vis dar yra opios visuomenės problemos?

Kas yra tolerancija?

Įvairūs žodynai toleranciją apibrėžia kaip priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimą bei su tuo susijusį individualų arba kolektyvinį elgesys socialinėje, kultūrinėje, religinėje ir internetinėje aplinkoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta: pagarba – viena iš vertybių, kurios mums skiepyjamos nuo mažens. Kodėl tuomet tolerancijos realioje ir virtualioje aplinkoje vis dar taip trūksta, o rasizmas, ksenofobija, homofobija, antisemitizmas, islamofobija ir kitos diskriminacijos formos veši kaip piktžolės?

Sakoma, jog neapykanta kyla iš baimės, o baimė – dėl nežinojimo. Lygiai taip pat, netolerancija (arba diskriminacija) dažniausiai yra stereotipų ir išankstinių nuostatų pasekmė.

Kuo skiriasi stereotipai ir išankstinės nuostatos? Stereotipai – tai tam tikri, plačiai paplitę, įsitikinimai (nebūtinai neigiami), įvaizdis apie tam tikrą žmonių grupę ar reiškinį. Stereotipų objektų yra begalė – nuo „moterys yra prastos vairuotojos“ iki „musulmonai yra teroristai“. Stereotipai daro įtaką mūsų elgesiui, mintims ir jausmams šių asmenų atžvilgiu: dažnas tiesiog bus atsargesnis kelyje išvydęs moterį už vairo, o musulmonų atžvilgiu neretai jaučiama baimė ir neapykanta. Negatyvus priešiškas požiūris, nuomonė, elgesys ar jausmai asmens ar grupės atžvilgiu yra išankstinės nuostatos.

Kai kurie mokslininkai teigia, jog stereotipai kyla iš žmogaus poreikio supaprastinti pasaulį, sudėlioti visa, kas jį supa, į tam tikras nedideles grupes. Toks supaprastinimas atlieka keletą funkcijų: nereikia skirti laiko pažinti kiekvieną naujai sutiktą individą, pakanka priskirti juos tam tikrai kategorijai, įdėti į tam tikrą dėžutę ir tokiu būdu, neva, žinoti, ko galima iš jų tikėtis ir kaip pačiam elgtis jų atžvilgiu. Kategorizavimas taip pat patenkina dažno žmogaus norą jaustis pranašesniu, viršesniu, geresniu (aš/mūsų kategorija esame geresni nei tie, kurie priklauso kitai kategorijai).

Stereotipai ir išankstiniai nusistatymai nėra įgimti, tačiau su jais susipažįstame labai ankstyvame amžiuje. Jie pasėjami, pirmiausia, artimiausioje ir didelę įtaką turinčioje aplinkoje – šeimoje, vėliau persikelia į žaidimų aikšteles, mokyklas, bendraamžių susibūrimus, darbo kabinetus. Didelę įtaką stereotipų bei išankstinių nuostatų plitimui, be abejo, turi žiniasklaida, o neretai ir neigiamos asmeninės patirtys („teko anksčiau dirbti pas turkus, jie šlykštynės, visai negerbia moterų“). Laiku neužkirtus kelio, jie perduodami iš kartos į kartą, taip kurstant diskriminaciją, neapykantą, fanatizmą. Tačiau taip, kaip išmokstama, stereotipų bei išankstinių nuostatų taip galima jų ir atsikratyti.

Tolerancijai tampant viena iš vis labiau eskaluojamų visuomenėje temų, žmonės ima atsargiau vartoti žeidžiančią reikšmę turinčius žodžius, pabrėžia, jog „aš ne rasistas“, prisidengia frazėmis „aš tikiu, kad yra visokių, bet dauguma…“, „čia tik mano nuomonė“. Taipogi, tampa populiaru netolerantiškus pasisakymus išteisinti priklausomai nuo konteksto bei pasisakančiojo intonacijos: „Tai kaip man tas parduotuves pavadint, ką žinau ar ten jie iš Indijos ar iš kur, neskiriu aš jų, tai ir sakau – einu pas babajų, koks čia įžeidimas?“, „Dėl tokios visos tautos reputacijos didele dalimi kalti ir patys čigonai, nuolat patvirtindami blogiausius apie juos sklandančius gandus“.

Supratimas, jog netolerantiški komentarai nėra gerai, bei atsargumas juos vartojant – tai žingsnis į priekį, tačiau, toli gražu, ne problemos sprendimas. Apmaudu ir tai, jog dalis visuomenės, o ypač dažnai netolerancijos aukos, pasirenka verčiau susitaikyti, ignoruoti ar priimti netolerancijos faktą kaip savaime suprantamą: „Kokia gali būti nuoskauda??? Jeigu moteris susiejo gyvenimą su kitos spalvos vyru ir susilaukė su juo vaikų, tai apie kokias nuoskaudas gali būti kalba ???“, „Juk ji žino, jog jeigu vyras juodas, vaikas baltas negims“, – tokio tipo komentarų pilna internetiniuose portaluose bei virtualiose diskusijų grupėse.

Jeigu nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs“, – šiek tiek banali, tačiau auksinė taisyklė kovoje su stereotipais, išankstinėmis nuostatomis ir iš jų kylančia netolerancija. Tai visų mūsų ir kiekvieno mūsų kova ir tik tada, kai kiekvienas visuomenės narys supras problemos rimtumą bei jaus atsakomybę prisidėti prie jos išgyvendinimo, pasieksime bendrą kolektyvinį rezultatą. Nebūkime abejingi, jau šiandien patikėkime, jog galime pakeisti pasaulį, ir pradėkime nuo savęs bei artimiausios aplinkos. Štai keletas būdų:

  • Žinokite bei didžiuokitės savo šaknimis, istorija ir kultūriniu paveldu;
  • Švęskite šventes. Pakvieskite kartu švęsti ir šeimos narius, giminaičius, draugus iš kitų šalių bei kultūrų, supažindinkite juos su savo kultūra ir tradicijomis. Taip pat dalyvaukite jų šventėse, pasistenkite išsamiau susipažinti su jų kultūra ir tradicijomis;
  • Būkite atidūs kalbėdami, stenkitės nenaudoti stereotipinių juokelių, adresuotų į konkrečią visuomenės grupę, o taip pat perspėkite ir sudrausminkite tuos, kurie naudoja. Prisiminkite, jog tylėdami išreiškiate pritarimą arba tiesiog ignoruojate netolerantišką elgesį;
  • Stenkitės paneigti stereotipus, mitus bei išankstines nuostatas, kai tik įmanoma, suteikite teisingą informaciją nežinantiems;
  • Nepraleiskite progos apsilankyti muziejuose, renginiuose, parodose ir taip susipažinti su įvairių šalių menu, kultūra, tradicijomis;
  • Nuo pat mažumės skatinkite vaikus domėtis ir pažinti šalių, žmonių, tradicijų ir kultūrų įvairovę. Tik tokiu būdu nutrauksite stereotipų bei netolerancijos grandinę, keliaujančią iš kartos į kartą.
Komentarai (1)
  1. Roberta

    TYVM you’ve solved all my prleobms

    2017 05 04 / IP: 46.161.14.99


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai