Rasizmas ir neapykanta

Neapykantos nusikaltimai nesitraukia iš internetinės erdvės

Internete skleidžiama neapykantos kalba – toks pat nusikaltimas, kaip ir realybėje pasakyti užgauliojimai ir raginimai susidoroti. Diskusijoje „Žodžio laisvė ir neapykantos kalba: Lietuvos atvejis“ pasisakę ekspertai teigia, kad tokia kalba – vis dar labai išplitusi, kai kurios visuomenės grupės neturi galimybių apsiginti, o prokurorai į teismą kreiptis siūlo patiems. Portalų atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje su tokiais nusikaltimais kovojama geriau nei kai kuriose kaimyninėse valstybėse.

Diskusija „Žodžio laisvė ir neapykantos kalba: Lietuvos atvejis“ (manoteises.lt nuotr.)

Teisinė gynyba neprieinama

Anot Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL viešosios politikos koordinatoriaus Tomo Vytauto Raskevičiaus, neapykantos kalba – ir toliau išlieka Lietuvos LGBT bendruomenės kasdienybe, tačiau jos išraiškos formos pradėjo kisti: LGL atstovas pastebi, kad anksčiau neapykantos komentarai buvo nukreipti prieš LGBT asmenis kaip socialinę grupę, o dabar atsiranda vis daugiau atvejų, kai tokie pasisakymai internetinėje erdvėje yra nukreipiami į pavienius asmenis – visuomenės veikėjus, bendruomenės lyderius bei kitus asmenis, kurie neslepia savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. „Tokių šokiruojančių ir susirūpinimą keliančių pokyčių kontekste reikia pasakyti, kad teisinės gynybos formos LGBT bendruomenei Lietuvoje nėra efektyviai prieinamos. Teismų praktika yra nevieninga, nes kartais baudžiama už sąlyginai švelnią neapykantos kalbą, kartais ji netaikoma už raginimus susidoroti“, – sako T. V. Raskevičius. LGL atstovas taip pat priminė atvejį, kai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka sulaukė lavinos neapykantos komentarų ir raginimų susidoroti, tačiau apygardos teismas prašymą pradėti iki teisminį tyrimą atmetė, motyvuodamas, kad toks vaikinų elgesys neva buvęs ekscentriškas: „Teismo nutartys gali būti visokios, bet šiuo atveju buvo atsisakyta imtis tyrimo apkritai. Ir tai laikyčiau problematiškiausiu dalyku, nes atimamos visos teisinės gynybos formos“, – sakė T. V. Raskevičius.

Prokuroras pasiūlė apeiti prokuroro instituciją

Diskusijoje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius teigė, kad išnaudojus visas viešojo kaltinimo galimybės ir teismui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, teisinės gynybos priemonės – dar neišnaudotos. Anot prokuroro, dėl šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo, veikų, kurios priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai, paprasčiau į teismą kreiptis tiesiogiai, apeinant prokuroro instituciją ir bandyti taip apginti savo teises: „Truputį oponuojant kalbėtojui tuo konkrečiu vaikinų atveju ir visiškai apribotų galimybių apginti savo teises: jeigu jie įsivaizduoja, kad tam tikrais pasakymais „Facebook“ bendruomenės narių jie buvo apšmeižti, pažeminti, įžeisti, savo garbę ir orumą gali civilinio proceso priemonėmis apginti“, – diskusijoje sakė V. Valentukevičius. Tačiau prokuroro poziciją sukritikavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė. Anot jos, neapykantos kurstymas nėra privatus reikalas, o visuomenei didelį pavojų kelianti veikla: „Kai mes kalbam apie tai, kad yra skatinama neapykanta kažkuriai grupei ir patogiau yra apsiginti privataus kaltinimo tvarka kreipiantis į teismą dėl šmeižto, tai yra absurdas“, – sakė D. Šakalienė.

Lietuvos portalai pranašesni už estiškus

Aistė Žilinskienė, portalo DELFI.lt Komunikacijos ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė teigė, jog dalis žiniasklaidos ir teisės ekspertų mano neapykantos komentarus esant internetinės žiniasklaidos verslo dalimi, generuojančia pelną. Anot jos, toks požiūris labai susiaurintas, o interaktyvumas – viena iš išskirtinių interneto savybių: „Kuo internetas ir interneto medijos išsiskiria? Jos suteikia galimybę iš karto reaguoti į pateiktą informaciją ir būti informacijos skleidėju kiekvienam. Komentarai ir yra to interaktyvumo atspindys interneto medijose, be ko interneto portalas būtų paprastas laikraštis“, – sakė A. Žilinskienė. Didžiausio interneto portalo Lietuvoje atstovė taip pat tvirtino, kad Lietuvoje, lyginant su Estija, kurioje byla prieš estišką „DELFI“ pasiekė Strasbūro teismą, portalai jau yra įdiegę nemažai priemonių neapykantos nusikaltimams mažinti: „Visi didieji portalai skelbia komentatorių IP adresus, kiekvienas žmogus gali išsitrinti savo komentarą, o patys komentarai nelaikomi visą laiką prieinami“, – sakė A. Žilinskienė. Jos nuomone, jei Strasbūro teismo didžioji žiuri griežtins portalų atsakomybę neapykantos nusikaltimų atvejais, neabejotinai kils klausimas, kokios priemonės yra pakankamos, kad būtų užkirstas kelias šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo pasirodymui: „Viskas, kas susiję su rasinės neapykantos, smurto kurstymu, gana aiškiai identifikuojami, tačiau kaip atskirti šmeižtą ir ypatingai įžeidimą, kurie yra labai stipriai susiję su žmogaus savęs vertinimu“, – svarstė A. Žilinskienė.

Problemų kelia rusiškai kanalai

Neapykantos kalba kelia problemų ir interneto tiekėjams. Eglė Gudelytė – Harvey, AB „Teo“ Teisės reikalų padalinio vadovė teigė, kad bendrovė gauna daugybę užklausų ir prašymų pateikti informaciją, kas kam kada parašė, kontroliuoti ir filtruoti interneto turinį: „Kadangi internetas tapo esmine priemone saviraiškos laisvei, mums, kaip verslo subjektui, kyla padidinta atsakomybė. Turime atsakingai tikrinti, ar tyrėjas, užklausą pateikęs asmuo, turi teisę gauti prašomą informaciją ir ar patenkinus įstatymams neprieštaraujantį prašymą nekils didelė grėsmė saviraiškos laisvei“, – sakė „Teo“ atstovė. E. Gudelytė – Harvey pabrėžė, kad pastaruoju metu susiduriama ir su kita problema: teikiant kabelinės televizijos paslaugą ir retransliuojant kai kuriuos rusiškus kanalus, kyla grėsmė, kad turinį kurianti TV stotis Lietuvos auditorijai paskleis karo, neapykantos ar kitos Lietuvos įstatymams prieštaraujančios informacijos: „Kaip retransliuotojas mes neturime būdų nuspėti, ar ta laida turės karo neapykantos ar kitokios įstatymui prieštaraujančios veikų. Tokiu atveju mes būsime kalti, nes mes nekuriame turinio ir nežinome, ką jis rodys savo eteryje. Tai iškyla proporcingumo ir atsakomybės klausimas“, – sakė „Teo“ atstovė.

Komentarai (1)
  1. Paulina

    Clear, inafmrotive, simple. Could I send you some e-hugs?

    2017 05 02 / IP: 5.188.211.170


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai