Eksperto komentaras

Prasidėjo vaiko teisių apsaugos revoliucija

Po visus šokiravusios keturmečio mirties – anksčiau nematytas pilietinis sujudimas. Žmonės, gedėdami vaiko ir tuo pačiu reikalaudami pokyčių radikalių pokyčių, visą savaitgalį degė žvakutes prie LR Seimo, Kėdainių ir kitų miestų savivaldybių. Atrodo, gal šįkart tikrai pavyks, gal išsijudins vaiko teisių apsaugos sistema – jei tik mes, visuomenė, sugebėsime išlaikyti dėmesį, kol ji iš tiesų pasikeis. Tam gerai dirbančių pareigūnų atleidimas nepadės, mums reikia centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos.

Birutė Sabatauskaitė. Vytauto Valentinavičiaus nuotrauka

Penktadienį, mirus vaikui, Seimo narė Agnė Širinskienė žiniasklaidoje pasiūlė šalinti asmenį, „kalčiausią“ dėl vaiko teisių sistemos neveikimo – Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę. Taip, tą pačią, kuri ir užpernai, kai šulinyje buvo rasti du vaikai, ir ankstesniais atvejais kartojo Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai, jog Lietuvoje trūksta centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos. Kiekvienoje savivaldybėje vaiko teisių tarnybose galioja vis kita tvarka.

Širinskienės penktadienio pasisakymas – nieko netikėto. Po kiekvieno paviešinto vaiko mirties atvejo sukyla reaguoti valstybės institucijos ir ministrai vis kitomis pavardėmis – Pabedinskienė, Jankauskas, Dagys, dabar jau ir Kukuraitis. Po 2015 metų pabaigoje visus sukrėtusio itin žiauraus atvejo, kai du vaikai buvo rasti šulinyje, 2016-uosius pradėjome diskusijomis apie tuoj laukiančias vaiko teisių sistemos reformas. Jose dalyvavo tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek tuometinis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasižadėjo sukurti aiškius įpareigojimus vaiko teisių tarnyboms, tačiau galiausiai pasilikome prie tos pačios geldos – Socialinė apsaugos ir darbo ministerija vaiko teisių tarnyboms gali pateikti nebent rekomendacijas. Tada visi iš lėto užmiršome apie dar vieną pasikartojusį siaubingo smurto šeimoje prieš mažiausius šalies piliečius atvejį ir sugrįžome toliau gyventi savo gyvenimo.

Fizinių bausmių draudimas įstatyme – būtinas

Tą patį penktadienį Seime atsirado ir siūlymas, kuris galbūt šiek tiek prigesins visuomenės reakcijas ir reikalavimus. Tiksliau suteiks mums viltį, kad kažkas pasikeitė – jei Seimas skubos tvarka priims visokio smurto, įskaitant ir fizinių bausmių, draudimo įstatymą.

Viena iš iniciatorių – ta pati A. Širinskienė. Teisybės dėlei reikėtų įvardinti, kad ji buvo viena iš septynių Seimo narių prašiusių ne tik atidėti visokio smurto prieš vaikus uždraudimo klausimą, bet ir teigusi, kad vaikai ir dabar yra apsaugoti nuo „fizinių bausmių“, nes pastarosios patenka po „smurto prieš vaikus“ sąvoka. Tačiau tai ne visai atitinka nulinės tolerancijos smurtui sampratą, kuri turėtų būti mūsų bendras siekis.

Nors mes visi suprantame, kad tai tik vienas iš būtinų žingsnių, bet įstatymas būtinas ir kuo greičiau. Mums visiems – kaimynams, tarnyboms, visai valstybei – reikia vienos aiškios žinutės: mūsų valstybėje bet koks smurtas prieš vaikus griežtai netoleruojamas. Ne tik visų suprantamas fizinis smurtas, bet ir kitų vadinamas auklėjimas, ar dar kitaip „krepštelėjimas“, „pliaukštelėjimas“, nepriežiūra ir kt. Juk teismai pasiklysta interpretacijose, savo sprendimuose rašo, kad smūgiai į veidą, daužymas pagaliu vaikui per rankas yra tiesiog auklėjimo priemonės.

Ar išlaikysime aktyvios pilietinės visuomenės egzaminą?

Po pastarojo atvejo, išsigandę bandome surasti vieną teisingą receptą, kuris padėtų apsaugoti vaikus, tyliai žinodami, kad jo nėra – reikia įstatymų, gerokai efektyviau veikiančios sistemos bei mūsų visų drąsos būti pilietiškais ne tik uždegant žvakelę už mirusį vaiką. Galime užduoti sau klausimą, kiek dažnai matydami gatvėje tėvus, grubiai besielgiančius su vaikais, sureaguojame, ir kiek nueiname, manydami, kad tai ne mūsų reikalas? Kiek kartų esame iškvietę policiją, kai kaimynas mušė savo žmoną? Kiek kartų sakėme, kad tai apskritai ne mūsų, o privatus reikalas?

Ir čia turime progą dar kartą pergalvoti – ir pasižadėti sau ir kitiems reaguoti dažniau. O taip pat toliau spausti valdančiuosius ir vieningai išlaikyti savo dėmesį tol, kol valstybės institucijos iš esmės reformuos vaiko teisių apsaugos sistemą – centralizuos, įves koordinuotą atsaką, užtikrins nukentėjusių nuo smurto apsaugą, įves švietimą mokyklose ir nulinę toleranciją smurtui.

Birutė Sabatauskaitė yra Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė

Komentarai (6)
  1. Dedicated server

    Kai J. Lipinska renge kudiki, kolege ja saugojo – Vaiko teisiu apsaugos skyriaus darbuotojos ne karta yra patyrusios smurta tokiuose namuose. Kai ji su kudikiu ant ranku jau buvo ant slenkscio, staiga isgirdo vieno is policininku suksni „Peilis!

    2017 04 22 / IP: 176.123.5.76


    Netinkamas komentaras?

  2. beje dar klausimėlis

    kai kūdikis gimsta ir jam užploja per užpakaliuką, ka atsikrenkštų – tai irgi smurtas šiaip prieš vaikus ar ne ? Kaip su tuo kovosite mielos LGBT aktyvistės ???????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

    2017 02 09 / IP: 78.60.17.102


    Netinkamas komentaras?

  3. AS

    PADEKITE…PATARKITE PRASAU……NAMUOSE IVYKO NELAIME.VYRAS SU MAZAMECIU 4M SUSUMI ZAIDE KIEME SU ROGUTEMIS,MANES TUO METU NEBUVO,BUVAU NETOLIESE JAU.KAI MAN PASKAMBINO VYRAS IR PRANESE JOG VAIKIUKAS CIUZDAMAS SU ROGUTEMIS ATSITRENKE I METALINI STRYPA IR UZSIGAVO KAKTA.PO KJELIU MIN JAU BUVAU NAMUOSE,VYRA RADAU SU SUNUMI ANT KELIU SNIEGO GNIUZTE LAIKANTI ANT JO KAKTOS.KVIETEM GREITAJA.VAZIAVOM I PRIEMIMA.TEN APZIUREJO IR PALEWIDO.NAKTI VAIKELIS PRADEJO VEMTI.VEL KVIETEME GREITAJA SY KART VYRAS VAZIAVO SU GREITAJA.PAGULDE JUOS I LIGONINE PARAI STEBETI.PRIPAZINO SMENEGU SUTRENKIMA.RODOSI VISKAS BUTU IR BUVE GERAI…TACIAU…KITA DIENA KAI JAU GRYZOME IS LIGONINES ,ATVAZIAVO SOCIALINE DARBUOTOJA DEL PASALPU TVARKYMO.SUSIGINCYJO SU MANO VYRU,APSIPYKO.MES NESAME KOKIE RIZIKOS SEIMOJE AR NEASOCIALUS…JI ISKVIETE VAIKU TEISES TEIKDAMA JOG MANO VYRAS SUMUSE SUNELI…VYRA SUEME…VAIKELI IS MANES ATIEME.ACIU DIEVUI JI ISVEZE PAS MANO MAMA.BET….AS NEGALIU TARIAMAI SU VAIKU BUTI VIENA.NEGALIU JUO RUPINTIS UZ JI ATSAKOMYBE NESTI.NUO TOS MINUTES ATSAKOMYBE MOCIUTEI.UZ KA MANE TAIP NUBAUDE?UZ KA?AS JUK NEBUVAU NAMUOSE.VYRAS DIEVINA SUNU….NIEKADA NERA MUSES…UZ KA SU MANIMI TAIP PASIELGE VAIKU TEISES.AR GALI MAN PADERTI ADVOKATAS?

    2017 02 05 / IP: 90.134.1.24


    Netinkamas komentaras?

  4. atsakymėlis atsakymėliui

    bet vienok keista kai už vaikų teises matau šmėžuojant lpbgt ir kt. veikėjus. Ir vis tik neatsakėte – ar yra ar nėra ėstatymai saugantys/ginantys vaikus ? Gal tarnybos nedirba, tiksliau jos atsėdi darbo valandas ir tiek, va jiems reikia įsatymus atidžiau skaityti. Ir dar – o kaip su siūlomimis pataisomis dėl emocinio smurto ? Pvz. mano vaikas (12 m.) užsimanys būti kate ir mes, tėvai, tai drausime. Tai ar tai bus vaiko individualumo slopinimas (emocinis smurtas). Prašau atsakykite ir bus viskas aiškus, OK ? :)

    2017 02 03 / IP: 78.60.17.102


    Netinkamas komentaras?

  5. atsakymėlis

    Akivaizdu, kad įstatymas netobulas ir neveikia. Skandinavai dar praėjusio amžiaus viduryje priėmė savo itin griežtus įstatymus, nes smurtas pries vaikus, jų nepriežiūra bujojo taip, kaip dabar Lietuvoje. Dabar situacija žymiai pagerėjus. Lietuvai irgi to reikia. Ne fiktyvių socialinių darbuotojų be teisių ir aplaidžiai atliekamomis pareigomis, o rimtos vaikų apsaugos institucijos, kuri bendradarbiautų su policija, teismais ir t.t.

    2017 02 02 / IP: 212.59.22.218


    Netinkamas komentaras?

  6. klausimėlis

    tai pagal jus išeina, kad iki dabar Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įstatymų ginančių ir saugančių vaikus ? Ar čia skandinavai taip liepė jums veikti ?

    2017 01 30 / IP: 78.60.17.102


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai