Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Kodėl būtinas visiškas smurto prieš vaikus draudimas?

Statistiniai duomenys atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, didelė jų dalis tokio dėmesio nesulaukia. Katherine Evans nuotr./Freeimages.com

manoteises.lt | 2016 12 28
Komentarų skaičius

2

Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ kreipėsi į Seimo narius, ragindama priimti įstatymų pataisas, uždrausiančias visų formų smurtą prieš vaikus. Siekiama, kad jokios smurto apraiškos nebebūtų suvokiamos kaip „lengvos“, „nekenksmingos“ ar „tinkamos tam tikroms situacijoms“.

Koalicijos nariai atkreipia dėmesį, kad kuo labiau visuomenė toleruoja „nesunkias“ smurto prieš vaikus formas, tuo didesnė tikimybė, jog didės pakantumas ir žiauresniam vaiko išnaudojimui. Augdami aplinkoje be smurto, vaikai geriau sutaria su kitais žmonėmis. Jie užauga mažiau destruktyvūs ir agresyvūs tiek savo, tiek kitų asmenų atžvilgiu.

Nors Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją ir šalies teisės aktuose žiaurus elgesys ar smurtas prieš vaikus yra uždrausti, fizinės bausmės vis dar traktuojamos ne kaip vaiko teisių pažeidimas, bet kaip priimtina auklėjimo priemonė. Nevyriausybinės organizacijos įsitikinusios, kad nacionaliniuose įstatymuose aiškiai įvardijus, kad jokios smurto formos nėra pateisinamos, vaikai bus apsaugoti nuo žiauraus ar netinkamo suaugusiųjų elgesio.

Fizinių bausmių draudimas neturėtų apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata. Būtina visuomenę mokyti pozityvių auklėjimo būdų, atskirti, koks elgesys vaikui daro žalą, kokią įtaką jo raidai turi smurtas. Valstybės institucijos turėtų užtikrinti pakankamas investicijas į paslaugas, pagalbą ir paramą visoms šeimoms, auginančioms vaikus.

Nuogąstaujančius, kad priėmus pataisas, vaikai dažniau bus paimami iš namų, koalicija primena JT vaiko teisių konvenciją. Ji akcentuoja svarbiausią tėvų vaidmenį auginant vaikus ir valstybės atsakomybę suteikti tėvams visą būtiną pagalbą, paramą ir paslaugas, kad tėvai galėtų tinkamai rūpintis vaiku ir užtikrinti jo poreikių tenkinimą.

Šio proceso tikslas – ne didinti vaikų skaičių globos ir įvaikinimo sistemoje, o kaip tik kuo daugiau vaikų išlaikyti jų biologinėse šeimose, kuriant veiksmingą vaiko ir šeimos gerovės sistemą, gebančią laiku, lanksčiai ir efektyviai reaguoti į šeimoje atsirandančius pagalbos, paramos ar paslaugų poreikius, ir suteikti atitinkamą pagalbą, paramą ar paslaugas bet kuriai šeimai ir joje augantiems vaikams. Todėl ir fizinių bausmių draudimo siekis – padėti tėvams auginti vaiką taikant saugius, jo sveikatos, raidos ir asmenybės nežalojančius metodus.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra apibrėžtos sankcijos, taikomos tais atvejais, kai prieš vaiką yra įvykdomi smurtiniai nusikaltimai. Fizinių bausmių draudimas su tokiais nusikaltimais nėra susijęs – todėl tėvams skiriamos priemonės šiuo atveju turi būti tokios, kurios padės mokytis tinkamai auklėti ir ugdyti vaiką, taikant pozityvios disciplinos priemones. Todėl fizinių bausmių draudimas veda ne į tėvų baudimą, o į prieinamos pagalbos ir paslaugų plėtrą ir stiprinimą – tai pozityvios tėvystės mokymai, mediacijos paslaugos, psichologinės konsultacijos, ir kita pagalba šeimai, kuri turi būti nuolatinė, nuosekli, o ne fragmentiška ir ne visada lengvai prieinama kaip šiuo metu.

Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau statistiniai skaičiai atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visi kiti atvejai, kurie nėra užfiksuoti atitinkamų tarnybų, paprasčiausiai „neegzistuoja“. Iš nevyriausybinių organizacijų praktinio darbo žinomos tokios situacijos, kai, pavyzdžiui, vaikas yra nuolat mušamas šeimos nario, o apie tokį elgesį vaikas yra papasakojęs vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistams, tačiau šis atvejis niekur nefiksuotas ir apie jį nėra pranešta jokioms kitoms tarnyboms, kadangi nėra galimybių suteikti vaikui realios pagalbos. Toks ir daugybė panašių atvejų į oficialią statistiką nepatenka. Daugelis vaikų apie patiriamą smurtą šeimoje apskritai niekam nepasakoja, nes yra įbauginti, bijo prarasti ar įskaudinti artimuosius ar paprasčiausiai netiki, kad kažkas gali jiems padėti.

Viešoje erdvėje kalbama ir apie tai, kad smurtu siūloma laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y., nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui. Nurodoma, kad toks apibrėžimas kelia grėsmę daugiau nei pusei visų Lietuvos šeimų, kurios dėl sudėtingos šalies ekonominės situacijos, prastai sprendžiamų socialinių problemų (tokių kaip skurdas, bedarbystė, nepakankamai išplėtotos paslaugos ir pagalba šeimoms, kt.) neturi galimybių suteikti vaikams to, kas geriausia. Šiuo atveju svarbu pabrėžti tai, kad tokia nuostata neįtvirtina reikalavimo tėvams vaikus ugdyti prabangoje – nuostatos tikslas yra apsaugoti vaikus nuo tyčinio žalingo elgesio, kai vaiko poreikiai piktybiškai ignoruojami.

Šiandieną šalių, uždraudusių fizines bausmes, yra 51. Iš jų – 29 Europos šalys, tarp kurių patenka Estija (2014 m.), Lenkija (2010 m.), Rumunija (2004 m.), Ukraina (2004 m.), Islandija (2003 m.), Vokietija (2000 m.), Latvija (1998 m.), Danija (1997 m.), Suomija (1983 m.) ir Švedija (1979 m.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas Seime bus svarstomas 2017 m. sausio 12 d.

Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” – tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija – skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Ją sudaro  Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Labdaros paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas, „Paramos vaikams centras“, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, „Vaikų linija“, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, „Šeimos santykių institutas“, asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ VšĮ „Vaiko labui“.

Parengta pagal koalicijos  „Už vaiko teises” informaciją

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. Izabelė

    Gerb. “Aha”, pacitavote Baudžiamąjį kodeksą, kuris baudžia už smurtą. Tačiau fizinės bausmės už kokius nors vaikų prasižengimus smurtu nelaikomos. Štai kodėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme norima pakeisti 10 str. 2 dalį, kuri turėtų skambėti taip: “Visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas”. Taip norima įtvirtinti, kad ne tik žiaurus elgesys, bet ir fizinės bausmės yra smurto forma.

  2. aha

    140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
    1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
    baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
    2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
    baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
    3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį,
    baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.