Praėjusią savaitę Lietuvoje pirmą kartą vyko NVO inicijuota, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo sveikatos reikalų komitetu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu organizuota tarptautinė konferencija „Psichikos sveikatos politika Europoje ir Lietuvoje 10 metų po Helsinkio konferencijos: nuo pokyčių vizijos iki rezultatų“. Konferencijos metu buvo ne tik apžvelgta Lietuvos psichikos sveikatos politikos raida bei problemos, tačiau taip pat NVO ir nepriklausomų ekspertų pasiūlytas alternatyvus planas psichikos sveikatai stiprinti.
„Manome, kad Lietuva yra ekonomiškai pajėgi imtis pokyčių psichikos sveikatos srityje. Dabartinė situacija nėra gera, tačiau pasinaudojant geriausia pasauline patirtimi sprendžiant šias problemas – tikrai galime padaryti didelius pokyčius“ – sako konferencijos organizatorė ir viena iš alternatyvaus plano rengėjų, NVO „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.
Sveikinimo žodį konferencijoje sakiusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, jog nevyriausybinės organizacijos yra lygiaverčiai partneriai, dėl to džiaugėsi, kad konferencijos metu buvo diskutuojamas NVO parengtas psichikos sveikatos strategijos ir savižudybių prevencijos alternatyvių priemonių planas. Ministrė patvirtino, kad didžiajai daliai plano teiginių pritaria, bei paragino diskutuoti, ieškant geriausių sprendimų.
Planą parengę Lietuvos nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad pirmiesiems pokyčiams įgyvendinti reiktų apie 25 mln. eurų per tris metus.
„Geriausias įrodymas, kad reikia veikti kitaip – prasti Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos rodikliai: labai aukštas savižudybių skaičius, paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu, įvairių smurto apraiškų gausa ir t.t. Gera naujiena ta, kad šios problemos nėra unikalios pasauliniame kontekste. Dabartinės Lietuvos problemos kadaise buvo kitų šalių problemomis, kurias šios sėkmingai įveikė – privalome įveikti ir mes“, – teigia kitas plano rengėjas, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius ir Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą prof. dr. Dainius Pūras.
Investavus į ekspertų pasiūlytas priemones ir kasmet didinant naujo pobūdžio paslaugų apimtį, palaipsniui pavyktų sumažinti priklausomybę nuo dabartinės paslaugų infrastruktūros, kuri remiasi didelėmis uždaromis įstaigomis, pertekliniu medikamentiniu gydymu ir kuriai būdingas neracionalus išteklių naudojimas bei žmogaus teisių pažeidimai.
Konferencijoje organizatoriai pristatė Deklaraciją „Psichikos sveikata 2030“. Deklaracija bus išsiųsta visoms suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms, bus kviečiama ją palaikyti ir siekti, kad esminiai joje išdėstyti principai taptų bendru visos psichikos sveikatos sistemos dalyvių tikslu.
Alternatyvaus plano iniciatoriai tikisi, kad šio plano svarstymas sutelks aktyvius piliečius, jų organizacijas, politikus, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojus ir jų artimuosius, specialistus, akademinį sektorių ir žiniasklaidą itin reikalingam proveržiui inicijuoti.
Kviečiame susipažinti su alternatyvių planu, alternatyvaus plano santrauka, deklaracija „Psichikos sveikata 2030“.
