Visuomenė stipriai palaiko aktyvų vyrų įsitraukimą į šeimos gyvenimą. Naujausio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo rezultatai nustebino: visuomenė palankiai vertina tėviškumą, šeimyniškas vyro savybes, aktyvesnį vyro vaidmenį šeimoje ir palaiko visus vyrus, kurie nenori būti tik „popieriniais“ ar „savaitgaliniais“ tėčiais. Tarnyba šiuos rezultatus pristatė, pradėdama socialinę kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“.
„Nustebino toks didelis visuomenės palaikymas ir pritarimas, kad tėčiai turi būti aktyvesni prižiūrint vaikus ir dalyvaujant šeimos gyvenime. Vyras, besirūpinantis vaikais, nėra ir neturi būti tabu ar nevyriškumo požymis. Pasirodo, stereotipas, kad vaikų auginimas yra moterų rūpestis, nėra jau toks tvirtas, kaip gali atrodyti“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.
Tėtis gali pasirūpinti taip pat gerai, kaip mama
Liepą atliktame visuomenės nuomonės tyrime 7 iš 10 apklaustųjų teigė, kad jiems atrodo normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas. Tiek pat žmonių (69 proc.) atrodo normalu, kai susirgus vaikui arba kitam priežiūros reikalaujančiam šeimos nariui, vyras ima nedarbingumo pažymėjimą.
Visuomenėje vyrauja supratimas, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai, kaip mama: taip mano 71 proc. moterų ir 56 proc. vyrų.
Tyrimas rodo, kad vis labiau norima lygiavertiškos partnerystės prižiūrint vaikus ir dalinantis šeiminius rūpesčius. 74 proc. moterų ir 56 proc. vyrų teigė, kad norėtų lygiavertiško pasidalijimo šiais rūpesčiais.
„Tiesa, moterys tiki vyrais daug labiau nei patys vyrai. Jos optimistiškiau žiūri į situaciją ir viliasi, kad vyrai labiau įsitrauks į vaikų auginimą ir šeimos gyvenimą. Gera žinia, kad visuomenės nuostatos yra palankios aktyvesniam vyrų įsitraukimui į vaikų priežiūrą“, – pabrėžia D. Paulauskas.
Dalis vaiko priežiūros atostogų – tėčiams
6 iš 10 apklaustųjų mano, kad tėtis turėtų būti skatinamas išeiti bent kelių mėnesių vaiko priežiūros atostogų iki kol vaikui sueis dveji metai.
„Išties džiugu, kad žmonės yra linkę palaikyti didesnį tėčių įsitraukimą į vaikų auginimą. Nuo 2022 m., įgyvendinant ES direktyvą, Lietuvoje planuojama įvesti neperleidžiamą 2 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį, kuris padės užtikrinti, kad tėčiai lygiai su mamomis turės vertingą galimybę praleisti daugiau laiko su savo mažyliais. Panašu, kad visuomenės nuomonė šiems pokyčiams yra palanki“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Kontrolierė pabrėžia, kad tėčiams ir mamoms turėtų būti sudaryta galimybė vaiko priežiūros laikotarpį pasirinkti lanksčiai, o po šio laikotarpio svarbu užtikrinti, kad tėvai galėtų laisvai pasinaudoti prieinamomis vaikų lopšelių ir darželių paslaugomis.
Atsiduoti tėvystei trukdo baimės ir prioritetas karjerai
Tiesa, respondentai kiek skeptiškiau įvertino lygų vaiko priežiūros atostogų pasidalijimą: teiginiui, kad tėčiai turėtų praleisti tiek pat laiko vaiko priežiūros atostogose kaip ir mamos, pritarė jau tik trečdalis (38 proc.) apklaustųjų.
Tyrime pastebėta, kad vyrai jaučia didesnę grėsmę savo karjerai, jei aktyviau įsitrauks į šeiminį gyvenimą. Vyrai (32 proc.) labiau nei moterys (23 proc.) baiminasi, kad išėjimas vaiko priežiūros atostogų neigiamai paveiktų jų karjerą. Panašiai vyrų (39 proc.) ir moterų (37 proc.) pripažino, kad jų karjerą neigiamai paveiktų ir pasikartojantys išėjimai nedarbingumo laikotarpiui dėl šeiminių įsipareigojimų.
Šeima, laisvalaikis bei galimybė derinti darbą ir asmeninį gyvenimą moterims yra svarbesni nei karjera, o vyrams – atvirkščiai. Į teiginį „Negalėdama (-s) suderinti šeimos ir asmeninio gyvenimo su darbu, svarstyčiau keisti darbą“ respondentai sureagavo skirtingai: jam pritarė 53 proc. moterų ir tik 36 proc. vyrų. Didelė dalis vyrų (40 proc.) negalėjo pasirinkti vienareikšmiško atsakymo. Tai, kad darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybę moterys vertina labiau nei vyrai, matyti ir iš to, kad net 44 proc. moterų teigė, jog sutiktų dirbti darbą su mažesniu atlyginimu, bet su galimybe derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Tam pasiryžtų tik 25 proc. vyrų.
„Šalia nuostatų ir vertybių analizuojant realią situaciją, apklausoje išryškėjo vyrų atitolimas nuo šeimos gyvenimo ir itin ryškus moterų įsitraukimas. Patys vyrai nerodė tokio ryškaus poreikio labiau įsitraukti į šeimos gyvenimą: tai, kad norėtų turėti daugiau laiko su šeima, teigė 56 proc. vyrų, palyginus su 73 proc. moterų. Vyrai nerodė ryškaus pritarimo ir ankstyvam įsitraukimui į vaikų priežiūrą, dėl kurio reikėtų daryti karjeros pertrauką. Teiginiui „Man patiktų nedirbti, kol mano vaikas mažas“ pritarė 71 proc. moterų ir tik 38 proc. vyrų“, – nuo teigiamų lūkesčių dar atsiliekančią realią situaciją pastebi D. Paulauskas.
Prioritetai, ką vyrai ir moterys renkasi laisvu nuo darbo metu, taip pat skiriasi: vyrams ilgos darbo valandos dažniausiai trukdo mėgautis kelionėmis, būti gamtoje, moterims – auginti vaikus. Vyrai rinkosi atsakymus, kad ilgos darbo valandos labiausiai kliudo keliauti, būti gamtoje (20 proc.), tinkamai rūpintis savo sveikata (16 proc.) bei leisti laiką su artimaisiais (16 proc.) ir tik po to – rūpintis vaikais ir dalyvauti jų ugdyme (15 proc.). Tuo metu moterys dažniausiai rinkosi rūpestį vaikais (22 proc.), savo sveikatą (21 proc.) ir keliones bei gamtą (20 proc.).
Kampanija „Būti tėčiu – didžiausia dovana“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nuo šiandien pradeda sąmoningumo didinimo kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Ja siekiama paskatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą nuo pat pirmų vaiko gyvenimo dienų. Kampanijos metu dvi savaites TV ekranuose, radijo stotyse, ir lauko reklamose bus galima pamatyti socialines reklamas, socialiniuose tinkluose tėčiai dalinsis savo vaikų auginimo patirtimis.
Su kampanija šiandien startuoja ir nauja interneto svetainė apie asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą www.daugiaubalanso.lt.
Projekto partneriai – socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“, Lygių galimybių plėtros centras ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Reprezentatyvų tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2020 m. liepos mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 respondentų. Apklausoje dalyvavo 475 moterys ir 525 vyrai. Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. Tyrimo paklaida siekia 3,1 proc.