Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomi lygių galimybių užtikrinimui aktualūs įstatymų projektai, kuriems savo pastabas bei pasiūlymus pateikė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. „Seime svarstomas be galo svarbus įstatymų paketas, kurį vertinčiau kaip žingsnį į priekį, užtikrinant daugiau lygybės derinant asmeninį gyvenimą, šeimą ir darbą. Tai tema, kuri aktuali visoms/-iems be išimties. Tarnyboje įvertinę įstatymų projektus, teikiame siūlymus dėl lanksčių darbo sąlygų darbuotojams, prižiūrintiems asmenis su negalia, taip pat dėl vaiko priežiūros atostogų modelių, įtėvių ir įmočių lygių galimybių, diskriminacijos dėl šeiminės padėties“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Lanksčios darbo sąlygos – ne tik slaugantiems, bet ir prižiūrintiems kitus asmenis
Šiuo metu Darbo kodeksas užtikrina lanksčias darbo sąlygas tiems darbuotojams, kurie slaugo sunkiai sergančius arba negalią turinčius šeimos narius ar kitus artimuosius. Tačiau slaugos sąvoka neapima asmenų, kuriems dėl fizinės, psichinės, intelekto ar kitos negalios reikalinga nuolatinė priežiūra. Tai reiškia, kad lanksčias darbo sąlygas darbdaviai privalo suteikti slaugantiems, bet neprivalo artimuosius prižiūrintiems asmenims.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo atitinkamą Darbo kodekso nuostatą koreguoti – po žodžio „slaugyti“ nuostatą papildyti žodžiais „ar prižiūrėti“. Taip būtų užtikrinamos darbuotojų, prižiūrinčių sunkiai sergančius ar negalią turinčius artimuosius garantijos į lanksčias darbo sąlygas. Analogiška korekcija siūloma ir Lygių galimybių įstatymo projektui.
Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad daugybė šeimų vis dar prisiima atsakomybę prižiūrėti savo artimuosius su sunkia negalia jiems suaugus, būtina ne tik gerinti paslaugų prieinamumą, bet ir užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas tokiems asmenims. Artimuosius slaugantys ar prižiūrintys asmenys taip pat turėtų galėti pasinaudoti pailgintomis atostogomis, apmokamomis papildomomis poilsio dienomis (vadinamaisiais „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“) ir pasinaudoti nemokamomis atostogomis. Darbdavys privalėtų tokias dienas asmenims suteikti. Suprantama, kad daugiausiai asmenų prižiūrinčių sunkią negalią turinčius vaikus yra moterys.
Stefano Intintoli nuotr. | Unsplash
Diskriminacija dėl šeiminės padėties
Seimo komitetuose šiuo metu taip pat svarstomas Lygių galimybių įstatymo projektas, kuris išplėstų diskriminacijos dėl socialinės padėties sąvoką.
Dabar socialinė padėtis, kaip galimos diskriminacijos pagrindas, apima įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją, mokymąsi ir studijas kurioje nors švietimo įstaigoje, turimą nuosavybę ir gaunamas pajamas, nustatytą valstybės paramos poreikį bei kitus su ekonomine asmens padėtimi susijusius veiksnius. Įstatymo projekte siūloma pridėti ir šeiminės padėties pagrindą. Tai padaryti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlė ne vienerius metus.
Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pabrėžia, kad toks pokytis neleistų asmenims dėl jų šeiminės padėties taikyti įvairių pagrįstų lengvatų. Pavyzdžiui, neteisėtomis taptų nuolaidos daugiavaikėms šeimoms.
Tarnybos siūlymas – įstatymą papildyti punktu, nurodančiu, kad galima suteikti lengvatas amžiaus, negalios bei socialinės (šeiminės) padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tokiu būdu įstatymas draustų diskriminaciją dėl socialinės padėties, tačiau suteiktų galimybę taikyti reikalingas lengvatas ir kitas priemones socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms.
Tarnyba taip pat siūlo dar kartą apsvarstyti jau teiktą pasiūlymą sudaryti galimybę suteikti laisvą dieną ne tik du vaikus turintiems darbuotojams, bet ir tiems, kurie augina vieną vaiką.
Siūlomos lygios galimybės įtėviams ir įmotėms
Tarnyba taip pat siūlo svarbius Darbo kodekso pakeitimus, susijusius su tėvystės atostogomis įtėviams ir įmotėms. Tokie pakeitimai siūlomi atsižvelgus į gautą įmotės skundą, susidūrus su situacija, kai vaiko priežiūros atostogų išėjus įtėviui, ji negalėjo pretenduoti į tėvystės atostogas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaiko priežiūros atostogų gali išeiti bet kuris iš įtėvių, nepriklausomai nuo įtėvio lyties, tačiau tėvystės atostogomis gali pasinaudoti tik įtėviai. Tai reiškia, kad jei vaiko priežiūros atostogų išeina įtėvis, o papildomomis tėvystės atostogomis norėtų pasinaudoti įmotė, jos jai nepriklausytų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo pakeitimus Darbo kodeksui, numatant galimybę pasinaudoti tėvystės atostogomis ne tik įtėviams, bet ir įmotėms, atitinkamai pakeičiant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą bei, jeigu reikia, tikslinių atostogų rūšį.
Vaiko priežiūros atostogų modeliai
Seime svarstomi ir iki šiol Lietuvoje galioję 12 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogų modelių pakeitimai. Pirmiausia svarbu paminėti, kad dėl Europos Sąjungos direktyvos, kurios reikalavimus valstybės narės turi inkorporuoti į savo teisinę sistemą, siūloma įteisinti du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Jų metu vaiko priežiūros atostogomis naudotųsi abu tėvai arba įtėviai. Tokie pakeitimai ES mastu priimti dar 2019 metais, siekiant prisidėti prie lyčių lygybės užtikrinimo, skatinant moteris dalyvauti darbo rinkoje, vyrus ir moteris lygiai dalytis priežiūros pareigomis bei mažinant vyrų ir moterų pajamų ir darbo užmokesčio skirtumus.
Svarstomame įstatymų paketo projekte darbuotojams siekiama sudaryti sąlygas rinktis vieną iš dviejų vaiko priežiūros atostogų būdų: 18 arba 24 mėnesių trukmės (į juos įskaitant neperleidžiamąjį 2 mėnesių laikotarpį vienam iš tėvų). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje informacijoje teigiama, kad ilgesnio – 18 mėnesių – laikotarpio alternatyva visuomenei pasiūlyta pastebėjus, kad šiuo metu galiojančią 12 mėnesių alternatyvą renkasi nepilnai 1000 tėvų. Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė informaciją, kad šiuo metu trūksta vaiko priežiūros įstaigų, kurios vaikus galėtų priimti nuo 1 metų. Dažniausiai vaiko priežiūros įstaigos gali vaikus priimti nuo 18 mėn. ar vyresnio amžiaus.
Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo apsvarstyti ir trečią modelį. Jis leistų vienam iš tėvų pasirinkti 12 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, įskaitant neperleidžiamą laikotarpį, nustatant proporcingai didesnę išmoką, jei pasirenkamos trumpesnės vaiko priežiūros atostogos.
Kelli McClintock nuotr. | Unsplash
„Noriu pažymėti, kad ypatinga svarba tenka vaikų priežiūros ir kitų būtinų paslaugų vystymui, nepriklausomai nuo tėvų pasirenkamo laikotarpio. Valstybės neužtikrinamas pakankamas paslaugų prieinamumas negali būti priežastimi nesuteikti galimybės pasirinkti trumpesnio vaiko priežiūros atostogų laikotarpio, sudarant galimybes gauti ir proporcingai didesnę išmoką,“ – teigia Birutė Sabatauskaitė.
Kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį, kad minimi teisės aktų pakeitimai nors ilgai svarstyti visuomenėje, šiuo metu atliekami skubos tvarka ir planuojama, jog turėtų įsigalioti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Anot kontrolierės, toks pasirinkimas yra problematiškas: „Šeimos, kurios šiuo metu laukiasi vaikų, negalėtų aiškiai planuoti vaiko priežiūros atostogų, besikeičiant jų kompensuojamam ilgiui bei kompensacijos dydžiui. Panašu, kad į daugybės visuomeninių organizacijų ir institucijų nuogąstavimus šiuo klausimu ketinama atsižvelgti ir perkelti įsigaliojimą į 2022 m. sausio 1 d., tačiau galiausiai viskas priklausys nuo balsavimo Seime“.
Vaiko priežiūros atostogos vaiką auginant vienam iš tėvų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte numatomi konkretūs atvejai, kuriais laikoma, kad vaiką augina tik vienas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų. Tokiais atvejais anksčiau minėtas dviejų mėnesių neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpis nėra taikomas – vaiką auginančiam asmeniui atostogos nėra trumpinamos, jis turi teisę gauti išmoką už papildomą dviejų mėnesių trumpės vaiko priežiūros atostogų dalį. Šiuo metu tokia tvarka galioja tuo atveju, kai vienas iš tėvų augina vaiką, o kitas yra miręs, nežinia kur esantis, jam apribota tėvų valdžia arba nenustatyta vaiko tėvystė. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo pridėti dar vieną punktą, leisiantį vaiko priežiūros atostogų netrumpinti tiems asmenims, su kuriais vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu.
„Dažnai susiklosto situacijos, kai vaiką prižiūri vienas iš tėvų (dažniausiai – moterys). Pavyzdžiui, po santuokos nutraukimo, galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ar vieno iš tėvų nedalyvavimo vaiko priežiūroje. Tokiais atvejais sutrumpinus vaiko priežiūros atostogas, asmenys, iš tiesų prisiimantys atsakomybę už vaiko priežiūrą, atsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmenys, kurie tarpusavyje dalijasi atsakomybe, turi vienas kito palaikymą“ – teigia Birutė Sabatauskaitė.
