Donaldo Trumpo administracijai bandant laužyti rankas Ukrainoje, rusijos kaimynystėje gyvenantiems žmonėms kyla nerimas – ar galimas taikos susitarimas net neatneš fizinio karo į Lietuvą? Žmogaus teisių srityje dirbantiems nevyriausybininkams neramu ir dar dėl kito aspekto – rusijos dezinformacijos stiprėjimo.
Apie tai, kiek rusija investuoja resursų, skleidžiant prieš žmogaus teises ir demokratine vertybes nukreiptus naratyvus, ne kartą pasakojo ir Lietuvoje apsilankiusios ukrainietės, kovojančios su smurtu prie moteris. Stambulo konvencija buvo tapusi viena iš rusijos propagandos šalyje taikinių. Ukrainos Radai ratifikavus konvenciją, nebeliko iš ko garinti acto. Rusijos propagandos mašinai tenka ieškoti kitų naratyvų – Ukrainos gyventojai jau turbūt ir pamiršo klejones apie 72 lytis.
Tačiau Lietuva, priešingai nei Ukraina ar mūsų kaimynė Latvija, kuri konvenciją ratifikavo 2023 m. pabaigoje, to iki šiol nepadarė. Vadinasi, ir toliau išliekame pažeidžiami. Maža to, kol Lietuva miega, kitos šalys, o ir visa Europos Sąjunga žengia į priekį.
Praėjusių metų gegužę ES priėmė istorine vadinamą direktyvą dėl Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. ES šalys sutarė kriminalizuoti daugelį smurto internete formų – pornografiją be sutikimo, persekiojimą, grasinimą pasidalinti intymiais vaizdais ir kita. Direktyva taip pat stiprina ir pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinio smurto – įpareigoja valstybes steigti išprievartavimo krizių centrus, užtikrinti visą parą veikiančių specializuotų pagalbos linijų ir prieglaudų veikimą bei kt.
Vis dėlto direktyva yra ženkliai siauresnė nei Stambulo konvencija, todėl Stambulo konvencijos klausimas nuo stalo niekur nedingsta. Kaip ir nedingsta Lietuvos politikų gebėjimo priimti reikalingus sprendimus klausimas: jei savo klaviatūroje paspausite mygtukus „ctr“ ir „f“, pamatysite, kad ES direktyva žodį „gender“ naudoja daugiau nei trisdešimt kartų.
Jei Lietuvos politikai būtų laiku ratifikavę Stambulo konvenciją, nerimo būtų mažiau. Kadangi tai iki šiol nepadaryta, kyla natūralus klausimas – kaip atlaikysime šį kartą? Kaip atlaikysime klejones apie „genderizmą“, 72 lytis ir neva griaunamas šeimas Lietuvoje, kurių neabejotinai bus?
Paliaubų ar kokios nors taikos sutarties Ukrainoje atveju, atlaisvės nemaža dalis rusijos propagandos resursų, kuriuos ji neabejotinai nukreips į Lietuvos viešąją erdvę. Nereikia ir priminti 2021 m. pavasario, kai staiga socialiniuose tinkluose pasipylė informacija apie mažai kam girdėtą Stambulo konvenciją. „Iš kažkur“ atsirado iki tol nei girdėti, nei matyti jutuberiai, soc. tinklų nuomonės formuotojai, renkantys dešimtūkstatinius laikus ir pasakojantys apie trisdešimties puslapių teisine kalba parašytą dokumentą.
Deja, pasidavėme propagandai. Atsisakymas ratifikuoti Stambulo konvenciją Lietuvos nepuošia (švelniai tariant). Vis dėlto tai – Europos Tarybos dokumentas. (Ne)galime sau leisti atrodyti tragikomiškai: Lietuvos moterys kenčia epideminį smurto lygį, o politikai toliau mojuoja tariamų tradicinių šeimos vertybių vėliava, bet nesame įpareigoti ratifikuoti Konvencijos.
ES direktyva – kitas reikalas. Į savo teisę ją turime perkelti per dvejus metus. Vadinasi, ir dar gardesnis kąsnelis rusijos propagandai – galimybė skleisti naratyvą apie neva supuvusią Europos Sąjungą ir kiršinti Lietuvos gyventojus. Nors direktyvos perkėlimas yra mūsų pačių interesas apsaugoti pirmiausia jaunus žmones, daug laiko leidžiančius internete ir patiriančius persekiojimą, intymių vaizdų dalinimąsi, grasinimus ir kt., ar pasigirdus klejonėms apie 72 lytis ir „genderizmą“, begalvosime apie juos? Juk vieną kartą jau Lietuvos politikai jau iškėlė baltą vėliavą ir pasidavė dezinformacijai, atsisakydami ratifikuoti Stambulo konvenciją.
O gal jau laikas nuleisti baltą vėliavą ir pagaliau parodyti stuburą – perkelti ne tik ES direktyvą, bet ir ratifikuoti Stambulo konvenciją?
