Norint patekti į žmonėms su negalia skirtus viešuosius tualetus Lietuvoje tenka nueiti vargo kelius. Jie dažniausiai būna užrakinti, tad gyventojai priversti prašyti kitų asmenų pagalbos, įrodinėti turint teisę pasinaudoti tualetu, o kartais apskritai nėra į ką kreiptis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sako, kad tokios situacijos žemina žmogaus orumą ir yra diskriminacinės. Taip pat pastebima, kad skundų dėl apsunkinto patekimo į asmenims su negalia skirtus tualetus daugėja. Vien iki šių metų balandžio ištirti trys panašūs atvejai: du iš jų buvo prekybos centruose, vienas – seniūnijos patalpose.
Tualeto durys atsivėrė tik po ketvirto skambučio
Pasinaudoti asmenų su negalia tualetu vienai Panevėžio prekybos centro „Molas“ klientei pavyko tik iš ketvirto karto ir, kaip teigė moteris, tik po ilgų bei žeminančių derybų su įstaigos darbuotojais. Dėl šios patirties ji parašė skundą Tarnybai: „jaučiausi sugniuždyta bei patyriau gilius emocinius išgyvenimus, todėl noriu, kad būtų imtasi priemonių, kad tai daugiau niekada nebepasikartotų.“
Pareiškėjos aiškinimu, prie prekybos centro tualeto durų yra įtaisyta telefonspynė, kurios pagalba ji susisiekė su apsaugininku. Moteris pridūrė, kad jos negalia yra vizualiai nepastebima. „Darbuotojas, įvertinęs mano negalią per kamerą, tiesiog numetė ragelį ir manęs neįleido“, – skunde nurodė ji.
Tuomet klientė, išėjusi į lauką, nufotografavo savo asmens su negalia automobilio statymo kortelę, parodė ją apsaugininkams, tačiau į tualetą ir vėl nepateko. Moteris nepasidavė ir paskambino „Molo“ valdytojai bei gavo patikinimą, kad problema bus išspręsta. Pabandžiusi dar kartą, klientė vėl liko nusivylusi. Be to, kaip teigė moteris iš tarnybinių patalpų išėjęs apsaugininkas ją išvadino „apsimetele“ bei liepė pasišalinti. Tik po dar vieno telefoninio pokalbio su prekybos centro vadove moteris galiausiai buvo įleista į tualetą.
Tualetai žmonėms su negalia, asociatyvi nuotr., Pexels
Atlikdama skundo tyrimą, Tarnyba kreipėsi į prekybos centrą „Molas“, kurio atstovai patvirtino, kad asmenų su negalia tualetas yra užrakintas, o žmonės į jį įleidžiami tik parodę negalią patvirtinantį dokumentą. Jų teigimu, klientė to nepadarė, todėl ir nebuvo įleista. O nuotraukas telefone, kurias ji rodė, esą buvo sunku identifikuoti. „Molo“ atstovai taip pat neigė, kad apsaugininkai su moterimi kalbėjo nepagarbiai.
Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos patekti į asmenims su negalia skirtą tualetą, o tai yra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Dėl jo prekybos centro „Molas“ buvo įspėtas, taip pat įstaigai rekomenduota sudaryti sąlygas asmenims su negalia savarankiškai naudotis jiems skirtais tualetais.
Tualetas yra, priėjimo prie jo – ne
Gavus nusiskundimą, tyrimas dėl žmonių su negalia tualetų neprieinamumo buvo atliktas ir Alytaus rajono savivaldybės Nemunaičio seniūnijos patalpose. Tarnybos atstovė pati nuvyko į seniūniją ir nustatė, kad priešingai nei teigė savivaldybės atstovai, šiuo tualetu naudotis asmenims gali būti itin komplikuota.
„Apžiūrėję seniūnijos patalpas, įsitikinome, kad norint pasinaudoti tualetu, reikia praeiti pro biblioteką, kuri paprastai būna užrakinta, o ant durų nėra jokios informacijos, nei kur gauti raktą, nei apskritai, kaip patekti į tualetą. Be to, pastebėjome, kad koridoriuje yra pakyla be nuožulnaus užvažiavimo ant jos, tad asmenys su judėjimo negalia iki tualeto išvis nenukeliautų“, – sakė Tarnybos teisininkė Lina Cicėnaitė.
Dėl šių kliūčių Nemunaičio seniūnija buvo pripažinta pažeidusi Lygių galimybių įstatymą, pagal kurį privaloma sudaryti vienodas paslaugų gavimo sąlygas nepriklausomai nuo vartotojų negalios, taip pat seniūnija buvo įpareigota užtikrinti tinkamą aplinkos prieinamumą.
Nusiskundimų sulaukta ir dėl užrakinto tualeto Vilniaus prekybos centre „Rimi Pilaitė“. Įstaigos atstovai paaiškino, tualetas yra pritaikytas ne tik asmenims su negalia, taip pat jis yra mokamas ir esą prieinamas visiems. Tarnyba diskriminacijos nenustatė, tačiau rekomendavo prekybos centrui asmenims su negalia sudaryti papildomas galimybes patekti į tualetą, pavyzdžiui, netaikant mokesčio.
Ragina keisti ydingą praktiką
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės teigimu, į tualetų asmenims su negalia prieinamumo problemą gyventojai atkreipia dėmesį jau eilę metų, o situacija į gerą nesikeičia.
Birutė Sabatauskaitė, Olgos Posaškovos nuotr.
„Paslaugų teikėjai paprastai teisinasi taip norintys palaikyti švarą ir saugumą, tačiau tualeto užrakinimas nėra proporcinga praktika. Atvirkščiai – ji ydinga ir žeminanti garbę bei orumą, nekalbant jau apie tai, kad apriboja teisę lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis. Įsivaizduokime kasdienę situaciją, kai turime pranešti kitiems, kad norime nueiti į tualetą, ieškoti, kas turi raktus, taip pat įrodinėti, kad turime teisę ten patekti, be to, dar ir atskleisti jautrią informaciją apie savo negalią, sveikatos būklę. Nemanau, kad kas nors norėtų tokios patirties“, – pažymi B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė ragina visus paslaugų teikėjus būti sąmoningesniems ir atsisakyti tualetų asmenims su negalia rakinimo, o kylančius iššūkius spręsti kitais būdais.
Toks raginimas jau sulaukė atsako – su sprendimu dėl diskriminacijos susipažinęs prekybos centras „Molas“ pranešė, kad atsisakys tualetų asmenims su negalia rakinimo. Rašte, kurį gavo Tarnyba, žadama, kad į šiuos tualetus „bus galima patekti be telefonspynės mygtuko paspaudimo“.
