Pasitinkant Pasaulinę humanizmo dieną, Lietuvos Respublikos Seime birželio 22 d. vyks spaudos konferencija „Nereliginių pasaulėžiūrų (ne)pripažinimas pasaulietinėje Lietuvoje“, skirta aptarti pasaulėžiūrinės lygybės klausimams.
„Inicijuojame diskusiją Seime, nes norime atkreipti dėmesį į Lietuvos visuomenės dalį – žmones, kurie savo gyvenimą kuria nesivadovaudami religija, grindžia humanistinėmis vertybėmis, tačiau neturi lygiaverčio paslaugų prieinamumo,“ – teigė HIA vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Urtė Žukauskaitė-Zabukė, Nail Garejev nuotr.
Pasaulinė humanizmo diena minima birželio 23 dieną.
„Gyvename teisiškai pasaulietinėje valstybėje, kurios politikai ir pareigūnai vis dar leidžia sau skirstyti pasaulėžiūras ir tikėjimus į tikrus ir netikrus, į vertus valstybės paramos ir tuos, kuriems viso labo galima leisti tyliai egzistuoti. Žmogaus pasaulėžiūra neprivalo būti pagrįsta antgamtiškumu ir religiniais įsitikinimais, kad būtų pilnavertė ir verta pagarbos, ir teiktų jo gyvenimui prasmę. Šiuolaikiniame pliuralizmo ir prasmės paieškų pasaulyje valstybė turėtų ne tik pasyviai toleruoti tokias pasaulietines pasaulėžiūras kaip humanizmas, bet ir matyti jas kaip sąjungininkes kuriant brandžią, stabilią, ir atsparią visuomenę,“ – savo požiūrį dėstė Seimo narys Arūnas Valinskas.
Humanizmas – pasaulėžiūra, kurią renkasi vis daugiau žmonių
Humanizmas yra tarptautiniu mastu pripažinta nereliginė pasaulėžiūra, pabrėžianti žmogaus orumą, atsakomybę, laisvę pačiam kurti gyvenimo prasmę.
„Humanistai – tai modernios Lietuvos tylioji dauguma. Laikas tai pripažinti ir įteisinti netikinčių žmonių pasirinkimą Lietuvoje – grįsti savo pilietines teises ne tradicijomis, socialinėmis dogmomis, o mokslu, žmogaus pamatinėmis teisėmis ir asmenybės išsilavinimu. Lietuvos humanistai turi būti pripažinti ir eiti lygiomis teisėmis su religinėmis konfesijomis atliekant valstybės patikėtas funkcijas,“ – sako Seimo narys Simonas Gentvilas.
Nors Lietuvos Konstitucija įtvirtina valstybės pasaulietiškumą ir sąžinės laisvę, visuomenėje vis dažniau keliami klausimai, kaip valstybė užtikrina lygiavertį požiūrį į religingų ir nereligingų piliečių įsitikinimus.
„Kalbame ne apie privilegijas, o apie pagarbą žmonių pasirinkimams ir jų pasaulėžiūrai. Humanistinės ceremonijos Lietuvoje vyksta jau dešimtmetį. Kasmet sutuokiame apie 1000 žmonių, tačiau pateikti dokumentų dėl santuokos registravimo, kaip tai daro religinės organizacijos – negalime, kas sukelia papildomas administracinę ir finansinę naštą“, – teigia U. Žukausaitė-Zabukė.
Parodoje – tikros žmonių istorijos
Birželio 23 dieną, Seime bus surengta fotografijų paroda „Mes esame žmonės. Mes kuriame prasmę“. Parodoje bus galimybė pamatyti tikras žmonių istorijas, kaip humanistinės ceremonijos padeda įprasminti svarbiausius gyvenimo ciklo etapus: vaiko atėjimą, šeimos sukūrimą bei mirtį. „Humanistinės ceremonijos nėra teorinė idėja ar ateities vizija. Jos jau vyksta šiandien ir yra svarbi daugelio žmonių gyvenimo dalis“, – sako U.Žukauskaitė-Zabukė.
Lietuvoje kasmet surengiama apie 500 humanistinių ceremonijų. Jas renkasi įvairaus amžiaus, profesijų ir pažiūrų žmonės, ieškantys asmeniškų ir jų vertybes atspindinčių būdų pažymėti svarbiausius gyvenimo etapus.
Paroda yra kampanijos „Reikalingos, bet dar nepripažintos: humanistinės ceremonijos Lietuvoje“ dalis. Kampanijos tikslas – skatinti diskusiją apie galimybę Lietuvoje teisiškai pripažinti humanistines santuokas. Tokios santuokos jau pripažįstamos daugelyje Europos valstybių, tarp jų Airijoje, Norvegijoje, Škotijoje, Islandijoje ir Švedijoje.
