Užteks cenzūros: už laisvą ir įvairovę gerbiančią Lietuvą

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Dalis Seimo narių nusprendė, kad Lietuvai teisės viršenybės principas negalioja. Nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje Macatė prieš Lietuvą, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisa buvo atmesta dar pirmoje stadijoje.

Tačiau mes sakome: užteks cenzūros. Raginame kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris įvertintų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitiktį svarbiausiam Lietuvos įstatymui – LR Konstitucijai.

Daugiau nei prieš dešimt metų Lietuvos valstybė paskelbė cenzūrą žmonėms, kurie myli tos pačios lyties žmones.

Sunku patikėti, tačiau 2023 m. Lietuvoje žalinga informacija nepilnamečiams ir toliau laikoma tokia, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Prieš pataisą balsavę Seimo nariai neįsiklausė į EŽTT Didžiosios Kolegijos sprendimą, kuri konstatavo, kad, remdamasi minėto įstatymo nuostata, Lietuva gėdingai varžė rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę.

Jie ignoravo Lietuvos psichologų sąjungos poziciją, kad tokia įstatymo nuostata – žalinga visuomenei. Jie nekreipė dėmesio į 100 rašytojų bei redaktorių raginimą liautis cenzūruoti realybę.

58-oje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Asamblėjoje buvo priimta Pozicija dėl Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto pašalinimo. Jauni žmonės supranta ir palaiko šio įstatymo pataisos būtinybę. Deja,į jaunimo balsą taip patnebuvo įsiklausyta.

Šie Seimo nariai tvirtina, kad neleis niekinti „šeimos vertybių“, nors per trylika metų, kai galioja ši nuostata, ji taikyta tik prieš LGBTIQ+ turinį.

Jie sako, kad įstatymo nuostata mirusi, bet jos naikinti nenori. Kyla klausimas – kodėl? Kad pasikeitus politinėms aplinkybėms ir gavus galimybę į įstatymo priežiūrą vykdančias institucijas paskirti „tinkamai mąstančius“ žmones, vėl būtų galima grįžti prie cenzūros?

Kas pasakys Lietuvos Seimo nariams, kad gana yra gana? Kas pasakys, kad Lietuvoje negali būti cenzūrinių įstatymų, o mūsų šalyje gyvenančių LGBTIQ+ žmonių gyvenimai yra tokie pat svarbūs ir gerbtini, kaip ir kitų žmonių? Nenorime ir toliau leisti nepilnamečiams formuoti nuostatą, jog vienų žmonių teisės yra mažiau gerbtinos negu kitų. Esame įsitikinę, jog nuo pat mažų dienų svarbiausia formuoti tolerantišką požiūrį į vienas kitą, nepaisant mūsų tautybės ar tapatybės.

Devynerius metus pilietinė visuomenė bylinėjosi teismuose, dėl kurių sulaukta Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios Kolegijos sprendimo. Tačiau pilietinė visuomenė nebeturi įrankių teisės viršenybei Lietuvoje užtikrinti.

Konstitucinis Teismas – vienintelė viltis sulaukti teisingumo. Todėl kreipiamės į Seimo narius, kuriems rūpi teisės viršenybė bei visi Lietuvoje gyvenantys žmonės – raginame uždegti žalią šviesą teisingumui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nepilnamečių įstatymo 4 str., 2 d., 16 punkto atitikimo Lietuvos Konstitucijai, siekiant išsiaiškinti, ar:

• Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 16 p. neprieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintai minties ir saviraiškos laisvei;
• informacijos apie tos pačios lyties šeimas ir santuokas ribojimas, grindžiamas vien su seksualine orientacija susijusiais argumentais, gali būti suderinamas su LR Konstitucijoje įtvirtintu asmenų lygybės principu, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis.

Kreipimąsi inicijavo:

Lietuvos žmogaus teisių centras

Šeimų asociacija

Mamos už LGBTQ+ vaikus

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba

Lietuvos moksleivių sąjunga

Iniciatyvą palaiko: 

Tolerantiško jaunimo asociacija

Ribologija

Įvairovės edukacijos namai

Lietuvos Debatų Centras – VŠĮ „Neformaliojo Švietimo Debatų Centras“

Psichikos sveikatos perspektyvos

Lygių galimybių plėtros centras

Atviros Lietuvos fondas

Asociacija Lygiai

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL

Diversity Development Group

Viešoji įstaiga „Europos namai“

Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma

Skaitmeninės etikos centras

Vilniaus Valdorfo mokykla

Lietuvos liberalus jaunimas