Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Skaitinys

 ES ekspertė: Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso klausimas yra ir lyčių lygybės klausimas

makemothersmatter.org nuotr.

makemothersmatter.org nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2022 06 14

Gegužę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos visuomenei pristatytos „Daugiau balanso“ formulės pirmieji rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai, ypač moterys, labiausiai trokšta mažiau laiko skirti buičiai ir namų ruošos darbams, kitaip vadinamais „darbu po darbo“ arba „antrąja pamaina“.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Tyrimų grupės vadovė dr. Jolanta Reingardė teigia, kad tokia situacija susidariusi dėl to, jog Lietuvoje moterims, lyginant su vyrais, tenka neproporcingai didelė našta auginant vaikus ir globojant artimuosius – atitinkamai sumažėja jų galimybės dirbti.

„Kai moterys lygiavertiškiau dalyvauja darbo rinkoje, tai lemia ir lygiavertiškesnį darbų pasidalijimą šeimoje. Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso klausimas yra ir lyčių lygybės klausimas“, – problemų ryšį parodo J. Reingardė.

EIGE instituto duomenimis, moterys Lietuvoje beveik dvigubai daugiau laiko skiria vaikų auginimui ir ugdymui, vyresnių asmenų bei šeimos narių su negalia priežiūrai nei vyrai. Taip pat jos beveik tris kartus daugiau laiko skiria maisto gaminimui ir kitiems namų ruošos darbams. Tokius duomenis dr. J.Reingardė pristatė Seime vykusioje konferencijoje „Šeimos ir darbo balansas: kodėl reikia jo siekti ir kaip tai užtikrinti“.

Jolanta Reingardė, konferencijos akimirka Seime, orgnizatorių nuotr.

Jolanta Reingardė, konferencijos akimirka Seime, orgnizatorių nuotr.

Europoje namų ruošos darbus įprasta vadinti „antrąja pamaina“, o psicho–emocinį krūvį, kuris tenka rūpinantis artimaisiais – „trečiąja pamaina“. Pasak J. Reingardės, „antrosios ir trečiosios pamainos“ darbams turėtų būti suteikta ekonominė vertė: vaikų auginimas ir artimųjų slaugymas – įtraukti į darbo stažą, taip pat kartu su namų ruošos darbais turėtų atsispindėti skaičiuojant šalies Bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Kai darbas nematomas, tai ir nevertinamas

„Antrosios ir trečiosios pamainos“ darbai yra nematomi. Kai darbas – nematomas, tai ir nevertinamas, nors nė viena ekonomika be jo negalėtų egzistuoti. Todėl Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, jau kurį laiką keliamas klausimas – kodėl namuose atliekamas darbas nėra įtraukiamas skaičiuojant BVP? Juk namuose atliekamo darbo pridėtinė vertė ekonomikos augimui yra didžiulė“, – pabrėžia J. Reingardė.

Šios diskusijos suaktyvėjo pandemijos metu, kai „neapmokamo darbo namuose“ vaidmuo tapo kritinis siekiant užtikrinti ekonomikos tęstinumą. Tai paskatino diskusijas, kaip užfiksuoti, apskaičiuoti, dokumentuoti ir pradėti vertinti „antrosios ir trečiosios pamainos“ darbą.

„Pavyzdžiui, jeigu moteris, gimus vaikui, nėra įdarbinta, ji neturi galimybės kaupti darbo stažą, nors vaiko priežiūra yra pats tikriausias darbas, ne atostogos. Negali taip būti, kad žmonės, kurie nedirba arba susimažina savo darbo valandas dėl vaikų, pagyvenusių žmonių ar šeimos narių su negalia priežiūros, vėliau už tai „susimoka“ mažesne pensija, nepritekliumi ar net skurdu“, – sako J. Reingardė ir pabrėžia, kad ekonominė moterų priklausomybė nuo vyrų arba nuo valstybės užprogramuoja jas nepritekliui ir stumia į labai pažeidžiamą padėtį.

Probleminės sritys Lietuvoje

Lygindama Lietuvą su kitomis Europos šalimis, J. Reingardė vardina mažiausiai 5 problemines sritis, kurias sutvarkius, Lietuvos rodikliai darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo ir lyčių lygybės srityje ryškiai pagerėtų.

„Pirmoji probleminė sritis – pirmais metais tik 7 proc. vyrų išeina vaiko priežiūros atostogų, kai šie metai yra patys sunkiausi. Dažnai girdime, kad šeimos lygina gaunamas pajamas ir nusprendžia racionaliai. Bet duomenys rodo, kad tikrai taip nėra, jog Lietuvoje 93 proc. šeimų tėčiai uždirba daugiau negu mamos. Daugelyje šeimų vaikų priežiūra pirmaisiais metais inertiškai yra priskiriama moterims“, – sako J. Reingardė.

Jolanta Reingardė, orgnizatorių nuotr.

Jolanta Reingardė, orgnizatorių nuotr.

Antra problema – nepakankamas vaiko priežiūros paslaugų prieinamumas, ypač vaikams iki 3 metų.

„Lietuva yra tarp ES šalių, nepasiekusių nė vieno vadinamo Barselonos susitarimo tikslo, susijusio su vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu. Taigi, nors vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje yra sąlyginai ilgos, tačiau joms pasibaigus šeimas užgula didžiulis rūpestis –  kas pasirūpins vaiku, nes paslaugų vaikams iki 3 metų nepakanka. Tik kas penktas vaikas iki 3 metų turi vietą darželyje. Kas šią spragą užpildo? Dažniausiai – moterys“, – kalba J. Reingardė.

Be to, EIGE instituto duomenimis, Lietuvoje beveik ketvirtadalis (23 proc.) potencialių mamų (20-49 metų amžiaus moterų) neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką, nes studijuoja, nedirba arba neturi sukaupusios pakankamo socialinio draudimo stažo.

Trečia priežastis, anot J.Reingardės, trukdanti didesnei lyčių lygybei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kontekste, – pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia priežiūros paslaugų trūkumas. Lietuvoje net 4 iš 10 gyventojų, prižiūrinčių tokius asmenis, teigia, kad jų šeimos poreikiai gauti tokias paslaugas yra nepatenkinti.

Dar viena problema – per mažai išplėtota viešųjų paslaugų infrastruktūra.

„Moterys dažniau naudojasi viešuoju transportu negu vyrai ir paslaugų infrastruktūra joms labai svarbi: kur yra darželis, mokykla, poliklinika, turgus. Kaip tai susiję su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu? Jeigu mokykla baigiasi 13 val. ir po reikia nuvežti vaiką į būrelį ar polikliniką – tai užima tiek daug laiko, kad nukenčia mamos profesinė veikla“, – paaiškina J. Reingardė.

Darbo organizavimo paslankumą ekspertė išskiria kaip penktą probleminę sritį: Lietuvoje tik kas antras dirbantis žmogus turi galimybę koreguoti savo darbo grafiką dėl asmeninių ar šeimos priežasčių.

„Tyrimai rodo, kad vyrai turi žymiai daugiau galimybių koreguoti savo darbo grafiką, ypač dirbantys aukštųjų technologijų, komunikacijų, IT srityse. Be to, daugiau vyrų nei moterų dirba privačiame sektoriuje ir užima vadovaujančias pareigas, kur lankstumo taip pat yra daugiau. Deja, bet kai vaiką reikia nuvežti į būrelį arba jis suserga – tuo dažniausiai rūpinasi mama, nors vyrai, pagal apklausas, turi daugiau lankstumo darbe“, – sako dr. J. Reingardė.

Ne mažiau svarbus šeimos ir darbo derinimo klausimas, susijęs su išvardintomis kliūtimis, pasak ekspertės, kokios yra vyrų ir moterų galimybės mokytis, tobulintis, kelti kvalifikaciją ir siekti karjeros šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje?

„Europos Sąjungoje tik 12 proc. žmonių dalyvauja mokymuose tobulindami savo profesinę kvalifikaciją. Kodėl kiti to nedaro: vyrai dažniausiai neranda laiko dėl darbo, moterys – dėl šeimos. Šis aspektas dažnai pražiūrimas, bet jis yra labai svarbus“, – pabrėžia EIGE instituto tyrimų grupės vadovė.

„Daugiau balanso“ formulė naudinga asmeniniame lygmenyje

J. Reingardė pastebi, kad covid-19 pandemija gerokai platesniam ratui žmonių parodė, jog „antroji ir trečioji pamaina“ yra didžiulės vertės darbas, be kurio nė viena visuomenė ir ekonomika neišliktų.

Europos šalių tyrėja akcentuoja valstybės vaidmenį siekiant pakeisti esamą situaciją, nes geriausių rezultatų lyčių lygybės ir darbo bei asmeninio gyvenimo derinimo klausimais pasiekė tos šalys, kurios  ėmėsi iniciatyvų ir jas nuosekliai vykdė nepaisant vyriausybių politinės orientacijos.

Lietuvoje, anot EIGE tyrėjos, pirmieji du vyriausybės darbai turėtų būti pakeisti vaikų priežiūros atostogų tvarką įstatymais paskatinant vyrus naudotis šia teise ir, antra, išplėtoti vaikų priežiūros paslaugų tinklą ir užtikrinti kokybiškas paslaugas.

Su politikos formuotojais ir darbdaviais dirbantys projekto „Daugiau balanso“ autoriai šalia to siūlo gyventojams ir asmeniniame lygmenyje susidėlioti savo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso formulę.

Platformoje „Daugiau balanso“ pateikiama nauja formulė leidžia vizualiai įsivertinti – kiek laiko kokiai gyvenimo sričiai skiriame realybėje ir kaip norėtume paskirstyti savo laiką idealiu atveju. Sugretinus gautus rezultatus, pateikiami patarimai, kurie leidžia pagerinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki