Man šešiolika ir aš dar nesuprantu, kodėl taip vis nesiseka kieme rasti draugų, o kažkada jų turėjau tiek daug! Paruošęs pamokas, nueinu į kiemą, groju kambaryje akordeonu „Solveigos dainą“. Paskui, vartydamas mezgimo knygą, baigiu vašeliu nerti staltiesėlę – mama tikriausiai pagirs.
Jau septynios vakaro ir aš vėl pradedu nerimauti, kad po darbo negrįžta tėvas. Viduryje lovos – didelis meškinas, kurį apsikabinu ir prisimenu, kaip buvo gera būti vaiku ir tikėti, kad mano meškis gyvas ir tikras. Tėvas tikriausiai vėl maukia su kitais vairuotojais garaže, pareis girtas, nukris ant grindų ir man vėl teks vilkti jį į lovą. Jeigu negrįš iki devynių, tada eisiu ieškoti, nes kartais kur voliojasi pakelėje. Dar palauksiu, nes baisi gėda man vesti jį per miestelį namo.
Grįžta linguodamas. Sėdi virtuvėje. Netrukus pareis ir mirtinai pavargusi mama, prasidės barniai. Aš imu vėl ir vėl, lyg motina, priekaištauti tėčiui. Jis atsisuka į mane, ilgai spokso tamsoje girtomis akimis ir kerta:
– O tu žinai, kad esi nenormalus? Vis ateini pas mane į darbą ir kolegos iš manęs juokiasi. Man gėda, kad turiu tokį sūnų.
Uždaro duris ir išeina į savo kambarį, nukrenta su visais drabužiais lovon ir knarkia.
Tėčiui gėda manęs… Aš kažkuo esu labai kaltas, esu ne toks, koks turėčiau būti. Koks aš turėčiau būti? Jeigu mano meškinas būtų tikras meškinas, tikriausiai man pasakytų. Ech, mano meški…
Šis prisiminimas – tikras. Tikras ir mano tėvas, ir mano meškinas. Manęs nereikia ginti, tačiau dažnai susimąstau, kaip apginti tėtį nuo jo pašaipių kolegų. Ištvermė atsiranda tada, kai reikia padėti ne sau, o tam, kurį myli. Noriu likti nežinomas, nes tėtis man yra brangus.
Manau, kad tokiose situacijose, kai tavęs gėdijasi tėvai, labai svarbu neprarasti savivertės, nes dažnai pasijuntu tokiu, kuris leidžiasi nustumiamas į pakraštį, jaučiu, kad tėvų nepagarba savo vaikui pažeidžia visą žmogaus ateitį. Gali būti, kad LGBT žmonės, kurie paauglystėje patyrė savo tėvų panieką, tampa pažeidžiamais ir neryžtingais. Sunkiai suranda draugų ir lieka uždarais vienišiais.
Spalio mėnesį vyksiantis festivalis „Nepatogus kinas“ žiūrovams pristatys specialią dokumentinio kino programą „Kokia tavo istorija?“ skirtą diskrimacijos temai. Siekdami atskleisti įvairias diskriminacjos formas, kviečiame skaitytojus dalintis savo istorijomis ir padėti kitiems peržengti tylos ribą.
Atsiųskite savo istoriją adresu: manoistorija@nepatoguskinas.lt Jei manote, kad susidūrėte su diskriminacija, siūlome kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Skundą galima pateikti užpildant skundo formą internete, išsiuntus ją įprastu ar el. paštu, faksu ar tiesiog atnešus į Tarnybos būstinę. Daugiau informacijos: http://www.lygybe.lt/lt/skundai
