Komentaras

Jausmomatis atskleidė mūsų pilietinės visuomenės silpnumą

Jausmomatis, nors dar nesukurtas, jau davė puikių rezultatų.

Žmogaus psichika, asociatyvi SPEAKERTV.COM iliustracija.

Praėjo beveik mėnuo nuo ikiprekybinio pirkimo paskelbimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) puslapyje. Per tą laiką apie šį prietaisą socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje pasisakė nemažai specialistų, ne tik psichikos sveikatos, bet ir dirbtinio intelekto srityse. Balandžio 20 dieną jausmomatis atsirado ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės peticijos tekste. Per mažiau nei mėnesį pamatėme pilietinės visuomenės ir politikų galią garsiai ir aiškiai išreikšti kritiką bei reikalauti pokyčių. Tuo pačiu išryškėjo ir silpnybė – negebėjimas mobilizuotis ir nežinojimas, kam turi būti adresuota kritika ir ko reikia, kad kritika duotų rezultatų, o ne liktų išbarstyta pavienėse virtualios erdvės paskyrose.

Viešas kovos su jausmomačiu scenarijus buvo maždaug toks:  1) kovo 31-ąją MITA paskelbė ikiprekybinį pirkimą, 2) pirkimui skirta kritika atsirado asmeninėse psichikos specialistų „Facebook“ paskyrose, 3) ją užmatę žurnalistai viską perkėlė į naujienų puslapius, 4) viskas pasiekė Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (vieną iš MITA steigėjų). Dėl to laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras balandžio 15 dieną paskelbė, kad pavedė patikrinti pirkimo prasmingumą.

Buvo ir kitokių scenarijaus vingių. Pavyzdžiui, Seimo narys Jurgis Razma pamatęs psichologo, Vilniaus universiteto docento A. Kairio kritiką, iškart parašė, kad kreipėsi į MITA steigėją – Švietimo mosklo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri sprendžia dėl finansavimo skyrimo ikiprekybiniams pirkimams. Savo ruožtu psichologė-psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė užklausė: „Ar kas nors iš psichologų susisiekė su tais aparato „pirkėjais“? Gal dar yra šansų paprotinti tuos žmones?“ Profesorius Dainius Pūras asmeninėje paskyroje teigė, kad dėl šio klausimo planuojamas bendras, viešas psichikos sveikatos bendruomenės (specialistų ir įstaigų) kreipimasis. Deja, kovo 20 d., pasitikslinus apie kreipimąsi, profesorius Pūras patvirtino, kad jis neįvyko.

Nors atskirų specialistų ir politikų veiksmai buvo gan padriki, jie davė gan greitų rezultatų. MITA jau 17 balandžio savo „Facebook“ paskyroje pakomentavo, kad vyksta vidinis patikrinimas.

Tokios greitos atomazgos retai galima tikėtis, kai specialistų asmeninėse paskyrose aptariama problema neturi tokio sensaciją garantuojančio raktažodžio kaip jausmomatis.

Tuo pačiu, ši istorija verčia kelti daugiau klausimų. Kodėl socialinės paskyros yra pirmas, o kartais ir paskutinis žingsnis kovojant su svarbiomis psichikos sveikatos problemomis? Kodėl psichikos sveikatos specialistų bendruomenė, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turinti tiek daug neišspręstų, sisteminių problemų, iki šiol nesimobilizavo? Kodėl ekspertinio jausmomačio vertinimo procedūros, pradėtos dar 2018 spalį, tik dabar atsirado specialistų akiratyje?

Psichologas Paulius Skruibis dar vasario 11 savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbė kreipimąsi būti pašalintam iš Darbo grupės nacionaliniam Savižudybių prevencijos veiksmų planui parengti. Priežastis ta pati, kuri paminėta ir Aušrinės Armonaitės peticijoje –  Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskyrė 100 tūkstančių eurų socialinei reklamai. Tai tik vienas iš naujesnių pavyzdžių, kai trūko pilietinės visuomenės mobilizacijos labai svarbiu klausimu. Peticija tuo klausimu pačiame epidemijos įkarštyje, daugiau negu du mėnesiai po P. Skruibio pasisakymo ir po daugiau negu trisdešimt neveiksmingų psichikos sveikatos politikos metų, rodo, kad kažkas už sistemos ribų skubotai bando taisyti klaidas ir spragas.

Žinomi psichikos sveikatos specialistai pradėjo dalintis Aušrinės Armonaitės peticija. Pritrūkus mobilizuoto nuomonės išreiškimo psichikos sveikatos bendruomenėje, atsirado politikės pagalba. Nors peticija klaidingai sulygina SAM savižudybių prevencijos biudžetą iš valstybės lėšų su MITA paskelbtu jausmomačio biudžetu iš ES struktūrinių fondų, visi jos punktai iškelia ypatingai svarbius klausimus. Klausimus, kurie jau metų metus yra žinomi daugeliui psichikos sveikatos specialistų. Deja, kai iniciatyvos imasi politikai, atsiranda kitos problemos. Šiuo atveju peticija bus siejama su Laisvės Partija ir galimai tai trukdys jos bendram populiarumui pasirašant ir bendram svoriui reikalaujant veiksmų iš Vyriausybės, jau nekalbant apie tai, kad el. peticijos neturi jokio teisinio pagrindo.

Ar peticijos adresatas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė – gali imtis peticijoje išvardintų veiksmų? Jeigu gali, tai kodėl nesiėmė iki šiol? Juk pats peticijoje minimą įsakymą pasirašęs A. Veryga ir tos pačios vyriausybės dalis. Ar problema yra gilesnė negu paprastas, įgaliotų veiksmų atlikimas? Ar politinės valios stoka daro įtaką tam, kur yra įstumta psichikos sveikatos politika? Ar be politinės valios yra ir kitų trūkumų SAM kabinetuose? Be to, Ignas Rubikas (SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas) balandžio 21 paskelbė svetainės pagalbasau.lt paleidimą. Ši svetainė, rodos, įgyvendina kai kuriuos peticijos punktus. Šios dvi atskiros naujienos parodo, kad trūksta komunikacijos tarp kritikuojamųjų ir kritikuotojų.

Silpna ir neaktyvi psichikos sveikatos specialistų bendruomenė reiškia, kad daug ir svarbių klausimų yra keliami padrikai ir pavieniui. Pavieniai specialistai kritikavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotolinę balandžio 9-osios spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo abejotinos kvalifikacijos, psichoterapeutu prisistatantis asmuo. Pavieniai specialistai piktinosi, kai seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas konsultavosi su abejotinos kvalifikacijos psichologe. Pavieniai specialistai diskutavo mobingo problemą sveikatos apsaugos sistemoje. Pavieniai specialistai sureagavo, kai pats premjeras viešai pareiškė, kad kai kurių, iš užsienio grįžtančių lietuvių, „žmonėmis, atleiskite, pavadinti jų negalime.“ Deja, panašiais komentarais ta tema dalinosi ir ne vienas žinomas, net ir akademines pareigas užimantis žmogus. Tik ar pavieniai specialistai gali atremti plačiai ne tik visuomenėje, bet ir vyriausybėje paplitusį psichologijos neraštingumą?

Liūdniausia, kad būtent tokio aukšto rango asmenims kaip premjeras Saulius Skvernelis reikia aiškinti, kad kelte nufilmuoti vaikinai yra viena iš silpnų ir pažeidžiamų mūsų visuomenės dalių. Laimingose šeimose ir visuomenėse juk neužauga pikti ir nepilnavertiškumo bei nesaugumo jausmą savo agresyviu elgesiu slepiantys vaikai. Pasikartosiu, kad būtent tokiems asmenims kaip premjeras yra adresuojama peticija.

Krizės metu, kai psichikos sveikata tapo ryškiu ir svarbiu klausimu, gan tyliai socialinėje erdvėje nuskambėjo ir biurokratijos klausimas. Ignas Rubikas pakomentavo, kad „viešųjų pirkimų procedūros labai ilgos“, todėl sunku pasakyti, ar ir kaip psichikos sveikatos specialistai gaus tinkamą paramą pasiruošti darbui karantino laikotarpiu. SAM pavedimu buvo suorganizuoti skubūs intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos mokymai („Intubacijos mokymai sudėtingos epidemiologinės situacijos metu“ ir „Dirbtinės plaučių ventiliacijos mokymai sudėtingos epidemiologinės situacijos metu“). Tuo tarpu iš psichikos sveikatos specialistų turbūt tikimasi, kad jie iš prigimties išmano epidemiologinės situacijos psichologiją.

Pavieniai specialistai savo socialinėse paskyrose jau seniai aptarinėja daug ir svarbių klausimų, kurie dažnai ir lieka pavienių diskusijų ribose.

Mobilizuotis gali ir turi ne tik psichikos sveikatos specialistų bendruomenė. Savo nuomonę gali išreikšti ir bet kuris visuomenės narys. Tam net sukurta Teisės aktų informacinė sistema (TAIS): „įvertinti teisėkūros procese visuomenės pastabas ir pasiūlymus dėl pareikštų teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų, teisinio reguliavimo stebėsenos.“ Tačiau naudojantis TAIS reikia žinoti, ko ieškai. Tad jeigu SAM nepaskelbė, kad sistemoje yra visuomenės nuomonės reikalaujantis klausimas, greičiausiai visuomenė apie tai ir nesužinos. SAM apie TAIS patalpintus aktualius sprendimus savo puslapyje paskelbė lygiai tris kartus (paskutinį kartą 2018 metais). Visuomenei kvietimų išreikšti nuomonę SAM savo „Facebook“ paskyroje neskelbė apskritai. TAIS egzistuoja nuo 2008 metų.

Deja, didžiausia problema kol kas turbūt slypi klausimuose, kurie nepasiekia viešosios erdvės ir telieka tarp įstaigų sienų arba Pinceto internetinės svetainės atsiliepimų skiltyse.

Jaunųjų psichiatrų asociacija šiuo metu pasirodė kaip viena iš organizacijų, kuri mobilizavosi krizės metu.

Todėl dabar yra svarbu pasinaudoti jausmomačio dėka iškilusiais klausimais ir juos mobilizuotai kelti atitinkamoms ministerijoms, agentūroms, Seimui ir Vyriausybei. Nauji sprendimai neturėtų būti slepiami TAIS sistemoje nuo visuomenės. Skaidrumas ir atskaitomybė neturi būti užmiršti su jausmomačio istorija. Jeigu ekspertų grupės ir jų išvados yra neskelbiamos tam, kad jų nuomonei nebūtų daroma įtaka, jos turėtų būti skelbiamos tuoj pat po to, kai įtaka jau nebeturi prasmės.

Pavienės kovos turi tapti nuosekliomis ir bendromis kovomis su stipriu, pilietinės visuomenės užnugariu.

Komentarai (1)
  1. Kristina

    Gerai, jei būtų bendra sistema, kurioje būtų imanoma pateikti nuomonę vienu ar kitu klausimu. Dabar gaunasi, atrandame netyčiom kažkokį vyriausybės užslėptą sprendimą. Bet tai prieštarauti, paprotinti nėra kaip! Nejaugi visokie ministrai neturi patarėju, padėjėju, kurie neseka kas darosi, kokie žmonių komentarai? Sutinku, kad yra grubių, sunkiai priimtinų nuomonių, bet į bet kurią situaciją reik pažvelgti iš įvairių pusių!

    2020 04 30 / IP: 84.240.54.52


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai