Saulėtą rudens penktadienio popietę Kauno priemiestyje esančioje Arkos bendruomenėje susėdome su Renatu Stumbriu pasikalbėti.
Renatas, kuriam 48-eri, turi teismo sprendimu pripažintą neveiksnumą tam tikrose gyvenimo srityse – kaip dar apie 10 000 žmonių Lietuvoje. Toks asmens teisių apribojimas dar vadinamas civiline mirtimi.
Iš viso maždaug 5000 žmonių Lietuvoje yra apribotas veiksnumas rinkimų srityje – Renatui taip pat neleidžiama balsuoti.
Indrė Jaugėlaitė, Indrė Širvinskaitė, Renatas Stumbrys, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Neformalaus pokalbio metu greitai perėjome prie „tu“. Temų palietėme įvairių, nuo karo Ukrainoje ir rinkimų Amerikoje iki to, kaip Renatas rūpinasi savo vyresnio amžiaus tėvu. Bet aktualiausia buvo pasikalbėti apie artėjančius Seimo rinkimus. Tai skaudus klausimas žmogui, kurio valstybė prie balsadėžių nelaukia.
Kauno Arkos bendruomenė – tai dienos užimtumo ir darbo centras, kuriame žmonės su negalia aktyviai plėtoja socialinius, savarankiškumo ir darbinius įgūdžius.
Klausimus uždavinėjau aš – Indrė Širvinskaitė. Taip pat prie pokalbio prisijungė Indrė Jaugėlaitė – Arkos bendruomenės Metodinio centro vadovė.
Indrė Širvinskaitė, Renatas Stumbrys, Indrė Jaugėlaitė, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Indrė Širvinskaitė (toliau – I.): Renatai, galėtum pristatyti save, labai trumpai?
Renatas Stumbrys (toliau – R.): Aš esu Renatas iš Kauno Arkos bendruomenės.
I: Ar tu žinai, Renatai, kas yra neveiksnumas? Gal galėtum papasakot?
R: Kada nieko nemoki daryti, negali balsuot…
I: O kuo tai skiriasi nuo šiaip negalios turėjimo?
R: Kad negali nieko daryti, pavyzdžiui ir dirbti. Aš dirbu, bet negaliu dokumentų pasirašyti.
I: Tai o ar tau yra nustatytas neveiksnumas, ar žinai?
R: Teismas nustatė, kad aš neveiksnus, negaliu dirbti.
I: O kodėl, kaip tu manai, tau nustatė teismas?
R: Nežinau, seniai čia buvo.
I: Neprisimeni kada?
R: Ne, neprisimenu.
Renatas Stumbrys, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Nežinome, kodėl Renatui teismas taip stipriai apribojo veiksnumą. Greičiausiai tai atsitiko vos jam sulaukus 18 metų. Tikėtina, kad Renatui teisme tai nebuvo suprantamai paaiškinta.
Žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai nėra išsamiai supažindinami su neveiksnumo nustatymo pasekmėmis jų tolesniam gyvenimui ir savarankiškumui. Sakoma, kad nustačius neveiksnumą tėvams bus lengviau tvarkyti dokumentus jų pilnametystės sulaukusiam vaikui su negalia. Žmonėms su intelekto negalia neveiksnumo nustatymo pasekmės dažnai nėra paaiškinamos suprantama kalba, nesudaromos realistiškos galimybės pasitelkti teisinę pagalbą, kad galėtų apginti savo teisę į veiksnumą. Dalis žmonių su negalia nėra priimami į teismo posėdžius dėl jų pačių veiksnumo. Tačiau neveiksnumo instituto pasekmės žmogaus su negalia gyvenimo eigai yra rimtos ir ilgalaikės. Neveiksnumo pripažinimas atitinkamose srityse atima teisę balsuoti, įsidarbinti, priimti sprendimus apie savo sveikatą, tvarkyti savo pinigus.
Renatas Stumbrys, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Žmonių, kuriems pripažintas neveiksnumas, teisės Lietuvoje nėra pakankamai apsaugotos. Neveiksnumo pripažinimas sudaro prielaidas neatsižvelgti į žmogaus valią, norus ir interesus. Žmogus, neturintis teisinio veiksnumo, dažnai beveik neturi realių galimybių kreiptis pagalbos, jei globėjas jo ar jos interesų neatstovauja. Ypač daug grėsmių kyla smurto atvejais (aktualu tiek fizinis smurtas, tiek emocinis ir ekonominis smurtas, tiek priverstinė intervencija sveikatos srityje, įskaitant sterilizaciją ir kastraciją). Beveik nėra mechanizmų patikrinti, ar žmogus yra apsaugotas nuo smurto, ar į jo ar jos valią ir norus yra iš tiesų atsižvelgiama.
I: Bet ne visiems žmonėms su negalia juk yra neveiksnumas nustatytas?
R: Jo. Pavyzdžiui, jei nebūčiau neveiksnus, galėčiau eiti balsuoti…
I: Norėtum eiti balsuoti?
R: Taip. Ir norėčiau dirbti kur nors.
I: Susirasti tikrą darbą, ar ne?
R: Taip, tikrą.
I: O kokio darbo norėtum?
R: Pavyzdžiui daryt valgyt, valgykloj kokioj. Arba picerijoj kokioj picą daryt išmokt. O dabar nei balsuot, nieko.
Europoje yra daug šalių, kurios turi žymiai didesnę žmonių su intelekto negalia teisių apsaugą, net jeigu jų veiksnumas yra apribotas. Pavyzdžiui, Vokietijoje neseniai patobulinti įstatymai, kurie užtikrina tam tikrose srityse pagalbą teikiančio žmogaus kompetencijas, atlygį, apibrėžia sąlygas, kurios užtikrintų interesų konflikto nebuvimą.
Vis daugiau šalių keičia įstatymus, kurie visiškai neleidžia apriboti neperleidžiamų teisių. Balsavimas yra viena tokių asmeninių teisių. ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, net 14 valstybių Europoje neriboja balsavimo teisės. Tarp jų yra ir Latvija, Suomija, Slovėnija, Austrija, Kroatija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija ir Švedija.
Kauno Arkos bendruomenės nariai, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Be to, keturios ES valstybės narės neseniai iš dalies pakeitė savo konstitucijas ar įstatymus, kad panaikintų automatinius ar kitokius balsavimo teisės apribojimus, pagrįstus teisiniu veiksnumu.
Apie neveiksnumo reformą, kuri geriau apsaugotų žmonių su intelekto negalia teises, Lietuvoje kalbama jau ilgai. 2016 metais Lietuvoje įgyvendinta dalinė reforma numatė, kad negalima atimti veiksnumo visiškai – teisinis veiksnumas gali būti apribotas tik konkrečiose gyvenimo srityse. Tačiau Renatas, kaip ir daug kitų panašaus likimo žmonių, vis dar pripažintas neveiksniu visose srityse, įskaitant ir rinkimų teisę.
Kauno Arkos bendruomenės nariai, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
I: O kodėl tau būtų svarbu balsuoti? Gal, pavyzdžiui, domiesi politika, ten kažkokiais klausimais į politikus žiūri?
R: Žiūriu į politikus visokius, įdomu man, ką veikia politikai.
I: O kur politikus žiūri? Ką jie veikia, per televizorių?
R: Jo, per žinias. Pavyzdžiui, kai prašėme, kad kelius sutvarkytų. Dar įdomu… kad naujus grupinio gyvenimo namus stato.
Indrė Jaugėlaitė: Jeigu aš galėčiau įsiterpti… Klausausi ir galvoju – kai tu negali to daryti, kam domėtis išvis nei kokie tie politikai, nei ką jie sprendžia, nei ką jie daro. Nu tai yra nepasiekiama. Ir tada sunku, kai eina į psichiatrinę ekspertizę, norint atstatyti veiksnumą ir klausia – O gal tu mėgsti domėtis politika? Nors tai yra uždraustas, na nepasiekiamas visą gyvenimą dalykas buvo. Daugelis bičiulių turbūt neatsakytų daug apie politiką, nes nereikėjo. O kam? Vis tiek negalės balsuoti…
I: Ar pritari, Renatai?
R: Pritariu. Teisingai.
I: Gerai, tai apie politiką pakalbėjom, bet aš dar prisimenu, kad tu daugiau dalykų sakei kas tau įdomu pavyzdžiui per žinias.
R: Jo, man įdomu, kad karas Ukrainoj vyksta, labai daug buvo civilių nužudyta ten, pasakojo.
I: O kodėl tau tai svarbu yra?
R: Kad baigtų tas Putinas, man nusibodo tas karas. Geriau baigtų kariaut, geriau, kad būtų taika, kad visi draugautų, nebūtų to karo. Dar pavyzdžiui, dabar bandė, kaip tą, nužudyt Trumpą…
Renatas Stumbrys (viduryje), Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Arkos bendruomenei taip pat priklauso Edita – jai 2023 metais, po ilgo ir orumą žeminančio teismo proceso, pavyko atgauti savo veiksnumą kai kuriose srityse. Edita atgavo ir teisę balsuoti. Tai itin retas atvejis – savo bendruomenei Edita tapo pavyzdžiu, kad atgauti veiksnumą yra įmanoma, nors ir sudėtinga.
I: Spalio mėnesį bus rinkimai, visi eis balsuoti. Ar yra žmonių pas jus bendruomenėje, kas eis balsuoti?
R: Yra tokių, yra. Edita va gavo tą veiksnumą, kad galėtų balsuot.
I: Ir jau balsavo gal?
R: Balsavo jau už prezidentą. Ir dabar vėl eis.
I: O tu taip irgi norėtum, Renatai?
R: Aš, pavyzdžiui, norėčiau ne eiti į patį Seimą, bet norėčiau pabalsuot kur nors. Aš norėčiau.
I: Ar tu norėtum padaryti tą patį, ką Edita darė?
R: Norėčiau. Gal kitais metais, galvojau… Nežinau kaip čia, kada laikas parodys.
I: Laikas parodys. Aš tikiuosi, kad jeigu nuspręsi, tai mes tikrai palaikysim tave. Ar dar ką nors pridėtum apie artėjančius rinkimus? Gal ką nors norėtum perduoti kitiems žmonėms su negalia, kurie gali balsuoti?
R: Norėčiau perduoti linkėjimus jiems, kad nebijotų balsuoti už Seimą. Kad gerą Seimą išrinktų.
Renatui labai svarbi jo gimimo istorija: dėl traumos jis galėjo neišgyventi. Kaip pats pasakoja – buvo miręs, bet jį atgaivino. Simboliška, kad Renatui tenka kovoti ir su „teisine mirtimi“.
Indrė Širvinskaitė, Renatas Stumbrys, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Renatui pasisekė, kad turi palaikančią šeimą ir bendruomenę. Tačiau net ir su šia parama veiksnumo atgavimas yra ilgas ir sunkus teisminis kelias, kuriam ne kiekvienas pasiryžtų.
Neveiksnumo institutas Lietuvoje pagalbos neužtikrina – jis lieka įrankiu riboti žmonių su negalia teises. Vietoje to, kad padėtų susirasti darbą, neleidžia dirbti; vietoje to, kad padėtų tvarkyti savo pinigus, atima tokią teisę. Tai nuvertina ir paneigia žmonių su negalia žmogiškumą. Kriterijai, kuriais pagrindžiamas veiksnumo ribojimas, yra subjektyvūs. Nei vienam negalios neturinčiam žmogui netaikomi jokie testai balsavimo ar kitų teisių įgyvendinimo atžvilgiu. Pavyzdžiui, prieš balsuojant nereikia įrodyti, kad atsakingai skaitei partijų programas, supranti politinius ir ekonominius klausimus. Tačiau žmonėms, kurie siekia atgauti veiksnumą, gali tekti teisme atsakyti į klausimus apie makroekonomiką.
Renatas Stumbrys, Eglės Cimalanskaitės nuotr.
Neveiksnumo instituto klausimas vis dažniau atsiranda politinėje darbotvarkėje, tačiau žmonių, kuriems jis aktualiausias, politinis dalyvavimas yra apribotas. Tai reiškia ir ribotas galimybes daryti įtaką politiniams procesams.
Lietuvoje balsavimo teisės ribojimas yra įtvirtintas Konstitucijoje. Siekiant apsaugoti ir atkurti šių žmonių teises, reikalingi reikšmingi teisinės sistemos pokyčiai. Taip pat būtina didelė socialinių, o ypač pagalbos priimant sprendimus paslaugų plėtra.
Vietoje to, kad būtų atimta teisė daryti sprendimus apie savo gyvenimą, žmonėms su negalia turėtų būti suteikiama pagalba – įgyvendinamas pagalbinis sprendimų priėmimo modelis. Tokia pagalba turėtų būti teikiama žmogaus, kuriuo asmuo su negalia pasitiki. Labai svarbu, kad pagalbą teikiantis asmuo neturėtų interesų konflikto, būtų tinkamai apmokyta(s) teikti tokią pagalbą.
Neveiksnumo institutas prieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija ir žmonių su negalia organizacijos teigia, kad nei vienam žmogui neturėtų būti apribotas teisinis veiksnumas.
