Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus.
Naujų ŽIV atvejų tarp vyrų nustatyta 5 kartus daugiau nei tarp moterų – atitinkamai 220 ir 43. Daugiausiai užsikrėtusių ŽIV vyrų išaiškinta Alytaus pataisos namuose (56) bei dar 41 atvejis kitose įkalinimo įstaigose. Daugumos (per 80 proc.) įkalinimo staigose nustatytų naujų ŽIV atvejų pagrindinis infekcijos perdavimo būdas – narkotikų vartojimas.
Pagal užsikrėtimo būdą trečdalis (30,2 proc.) pernai užregistruotų asmenų užsikrėtė ŽIV per lytinius santykius – 64 asmenys (24,3 proc.) užsikrėtė heteroseksualių, 18 (6,8 proc.) – homoseksualių santykių metu. 44 asmenų (16,7 proc.) užsikrėtimo būdas nenustatytas. Užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis. Iš viso pernai per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą užsikrėtė ŽIV 136 asmenys.
„Tai, kad ŽIV infekcija pastaruosius pora metų vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų, rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencijos šalyje yra nepakankamos. ŽIV infekcija, kaip lakmuso popierėlis, parodantis rizikos vietas, kur svarbu sustiprinti prevencines pajėgas“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Iš viso iki šių metų sausio 1 d., Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3012 asmenų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25 – 44 metų amžiaus grupėje; daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV, šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas septintas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
Įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų – tai Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas globalus tikslas. Šį tikslą pasauliniu mastu numatoma pasiekti įgyvendinant artimesnius – iki 2020 m.- uždavinius: 90-90-90, kas reiškia siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 90 proc. jų būtų skiriama ART ir 90 proc. ART gaunančių asmenų būtų pasiekta maža virusų koncentracija. ULAC gydytojų atlikto vertinimo duomenimis, šių uždavinių pasiekimo rodikliai Lietuvoje 2016 m. atitinkamai buvo 82/30/82.
Vertinant šiuos rodiklius, akivaizdu, kad ŽIV infekcijos gydymo tiek organizacinis tiek komunikacinis prieinamumas yra nepakankami ir tai artimiausi iššūkiai šalyje siekiant tolesnės ŽIV atsako pažangos.
