Skaitinys

Ekspertas: ŽIV – ne tik sveikatos, bet ir socialinis klausimas

Jau prasidėjo visuomenės balsavimas, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų. Žmogaus teisių „Oskarais“ vadinami apdovanojimai iš kitų išsiskiria tuo, jog jie – ne tik šventė. Tai ir proga pažvelgti, kokiomis nuotaikomis gyvena visuomenė. Pasak pernai metų laureato, koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovo Girvydo Duoblio, pelnytas apdovanojimas pastiprino komandos įsitikinimą, kad ŽIV infekcijos klausimus reikia spręsti toliau kantriai dirbant prevencijos, švietimo bei visuomenės informavimo srityse.

Girvydas Duoblys (dešinėje) atsiima apdovanojimą, Martyno Ambrazo nuotr.

Mitai ir realybė

Nors viešojoje erdvėje daugėja pasakojimų apie ŽIV infekuotus asmenis, vis dar esama nemažai pasenusių ir tikrovės neatitinkančių stereotipų, trukdančių šią ligą matyti tokią, kokia ji yra. „Žmonės nežino, kad, pavyzdžiui, hepatitas C arba plaučių uždegimas yra daug sudėtingesni nei ŽIV. Dabar technologijos tokios, kad jei pradedi gydytis, po kurio laiko nebegali užkrėsti kitų“, – teigia G. Duoblys.

Kaip pagrindinį mitą apie ŽIV jis išskiria įsitikinimą, kad infekcija reiškia asmens gyvenimo pabaigą. „Anksčiau tikrai vaistus reikėdavo gerti saujomis, žmonės kentėdavo nuo įvairaus jų šalutinio poveikio. Bet dabar, jei pradėjai gydytis ir laikaisi taisyklių, gali gyventi visavertį gyvenimą, sukurti šeimą, turėti vaikų“, – priduria koalicijos „Galiu gyventi“ atstovas.

Kitas įsišaknijęs stereotipas, kuris klaidina žmones – tikėjimas, jog ŽIV – gėdinga. G. Duoblys atkreipia dėmesį, kad keičiasi užsikrėtimo atvejų dinamika. Ypač didelę dalį užsikrėtusių sudaro švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, tačiau daugėja infekuotų asmenų, užsikrėtusių nesaugių heteroseksualių lytinių santykių metu. „2019 metais tikrinant potencialius kraujo donorus rasti 7 ŽIV atvejai. Tai yra labai daug. Sėdėjome ir bandėme suprasti, kokia čia tendencija. Į centrus aukoti kraujo ateina bendra populiacija, ne narkotikų vartotojai“, – sako jis.

Priešingai negu daugelis įsitikinę, ŽIV neturi socialinio veido – užsikrėsti gali bet kas. „Ši liga apipinta daugybe paslapčių, žmonės bijo atvirai kalbėti. Tačiau tarp ŽIV infekuotų asmenų yra visko – ir marginalizuoti, už tam tikros ribos gyvenantys žmonės, ir švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, ir gėjai, ir heteroseksualūs asmenys, yra turtingų, yra gydytojų…“ – vardija G. Duoblys.

ŽIV – ir socialinė tema

Kadangi ŽIV infekcija gali užsikrėsti skirtingi asmenys, skirtingos ir galimybės, kaip susidoroti su šia diagnoze. Pagrindinis koalicijos „Galiu gyventi“ tikslas – kad infekuoti asmenys pradėtų gydytis. Išsilavinusiems, geras pajamas gaunantiems ir socialinių įgūdžių turintiems pacientams šis kelias daug lengvesnis. „Bet kai kuriems reikia pereiti kryžiaus kelius, jog patektų pas infektologą“, – pastebi G. Duoblys.

G. Duoblys (dešinėje), Martyno Ambrazo nuotr

Jis taip pat pažymi, kad žmonės į savo sveikatą žiūri labai įvairiai. Ne visi eina pas gydytoją pajutę net ir gripo ar plaučių uždegimo simptomus. „Velniop, praeis“, – galvoja. Panašiai mąsto ir kai kurie ŽIV infekuoti asmenys: pradūrę pirštą medikai sako, kad jie užsikrėtė, bet juk nieko blogo jiems nėra – žmonės kol kas puikiai jaučiasi“, – pasakoja „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas.

Šiuo metu, anot G. Duoblio, Lietuvoje yra apie 1200 ŽIV infekuotų asmenų, kurie žino apie savo būklę, tačiau nesigydo. Priežasčių yra įvairių. Viena pagrindinių – visuomenėje vyraujanti stigma. „Kaip sakė iniciatyvoje „Skolinu savo balsą“ dalyvavęs Giedrius Savickas, jeigu žmonės prieš dvidešimt metų išgirdo, kad ŽIV yra mirtina liga, jie taip mano ir toliau. Kodėl turėtų pradėti galvoti kitaip?“ – prisimena G. Duoblys. Pasak jo, didelei daliai visuomenės ši liga atrodo nepažįstama, baisi ir pavojinga.

Specifinių žinių ir įgūdžių trūksta ir socialiniams darbuotojams, kurie ŽIV dažnai nemato kaip socialinės problemos.  „Didelė dalis jų nežino, kas tai yra ir ką su ja daryti. Daug dirbome su Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, kol pastaroji pripažino, kad ŽIV infekcijos plitimas gali būti ir socialinis klausimas“, – patirtimi dalijasi aktyvistas.

Visuomenė nėra abejinga  

Koalicijos „Galiu gyventi“ kartu su sveikatos priežiūros bendrovės „GSK“ 2018 metais sukurta socialinė iniciatyva „Skolinu savo balsą“ pelnė Nacionalinį lygybės ir įvairovės apdovanojimą Atviros visuomenės piliečio kategorijoje. Žinomų žmonių — Algio Ramanausko-Greitai, Rasos Tapinienės, Giedriaus Savicko, Giedrės Kilčiauskienės – lūpomis buvo papasakotos ŽIV užsikrėtusių asmenų istorijos taip siekiant sumažinti infekciją supančią stigmą.

Nors atskirų tyrimų apie iniciatyvos padarytą poveikį organizatoriai nedarė, G. Duoblys sako, kad sulaukė labai gerų atsiliepimų. O tai, jog vaizdo klipai privertė susimąstyti, patvirtina auditorijos reakcija. „Mano aplinkos žmonės ypač šiurpdavo išvydę šią reklamą kino teatruose. Jie neišgirsdavo pirmo sakinio apie balso skolinimą, tad būdavo šokiruoti pamanę, jog ir Tapinienė turi ŽIV“, – prisimena koalicijos advokacijos vadovas.

Balsą skolinę Algis Ramanauskas-Greitai, Giedrė Kilčiauskienė, Giedrius Savickas, Rasa Tapinienė .

Balsą skolinę Algis Ramanauskas-Greitai, Giedrė Kilčiauskienė, Giedrius Savickas, Rasa Tapinienė. Koalicijos „Galiu gyventi“ nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bei Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo organizuojamos apdovanojimų įteikimo ceremonijos metu ant senos lipęs G. Duoblys mano, kad toks įvertinimas atskleidė, jog su ŽIV susiję klausimai aktualūs ne tik mažam rateliui aktyvistų. „Nėra taip, kad mes vieninteliai rūpinamės, o visiems kitiems dzin. Tai rodo, jog visuomenė yra jautri. Aišku, negalima absoliutinti, bet šis faktas tikrai yra labai svarbus“, – įsitikinęs jis.

Nuspręsti, kas 2019 metais labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų galite balsuodami internetu. Birželio 4 d. iškilmingos ceremonijos metu bus skelbiami nugalėtojai ir  komisijos bei visuomenės išrinktiems laureatams bus įteiktos apdovanojimų statulėlės. Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Europos socialinis fondas, Norvegijos ambasada Lietuvoje, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“. Organizaciniai partneriai – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Komentarai (2)
  1. Darius

    Pirmasis oficialus AIDS pavadinimas buvo GRID – „Gay related immunodeficiency disease“ (su gėjais susijusi imunodeficito liga). Tik vėliau, įsikišus judėjimo aktyvistams, šis pavadinimas buvo pakeistas į politiškai korektišką AIDS – „acquired immune deficiency syndrome“ – įgytas imunodeficito sindromas.

    2020 07 07 / IP: 195.14.175.149


    Netinkamas komentaras?

  2. Lukas

    Galime gyventi! Aciu!

    2020 05 28 / IP: 194.221.40.174


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai