Lietuvos studentų nuostatų tyrimas: tolerantiškos Lietuvos link

Vakarų pasaulis žengia nauju keliu, kuriame tolerancija užima kertinį vaidmenį. Ši sąvoka kuo toliau, tuo labiau plečiasi – tai nebeapsiriboja pakantumu kitų tautų žmonėms (kas globalizacijos sąlygomis vis dar išlieka itin aktualu), bet apima ir sugyvenimą ir bendradarbiavimą su žmonių grupėmis, kurios turi kitokius įsitikinimus arba yra nuolat asocijuojamos su neigiamo pobūdžio stereotipais. Kadangi Lietuva yra pakankamai konservatyvi šalis, kuri bando įsilieti į modernių liberalių šalių tarpą, temas, susijusias su įvairiomis žmonių grupėmis būtina kelti, nes per dažnai mūsų visuomenėje pasireiškia neapykantos išraiškos, kurios menkina šalies įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje.

2013 m. Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuostatų tyrimas parodė, kad nors skaičiai nėra pritrenkiantys blogąja prasme, nemažai respondentų su kai kuriomis žmonių grupėmis gyventi ar dirbti vis tik nenorėtų. Tyrime dalyvavo visos amžiaus grupės, kurių atsakymų vidurkis ir atsispindi Etninių tyrimų instituto atliekamuose visuomenės nuostatų tyrimuose. Gali būti keliama prezumpcija, kad vyresni žmonės yra linkę sunkiau pasiduoti pasikeitimams visuomenės struktūroje. Tačiau kaip į tuos pačius klausimus atsakinėja didžiųjų Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai, atsižvelgiant į tai, kad jie patys yra kilę iš skirtingų aplinkų ir studijų metu neretai susiduria su kitų tautybių bei tikėjimų žmonėmis, bei kuriems jau dabar didelę įtaką padarė Vakarų kultūra ir vertybės? Vadovaujantis Etninių tyrimų instituto tyrimo klausimais buvo atlikta studentų apklausa, kurios rezultatai bus aptariami šiame straipsnyje.

Bendrosios tendencijos: kas, kur ir kaip?

Šiame tyrime dalyvavo 342 studentai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus kolegijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Klaipėdos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Žinoma, iš šių skaičių galima matyti tendenciją, tačiau daryti išvados apie visus Lietuvos studentus nereikėtų.  Pirmoje lentelėje pateikiamas atsakiusiųjų procentas pagal studijų objektą. Atsakiusieji studentai buvo išskirstyti į dvi didesnes grupes norint palyginti, ar matomi tam tikri skirtumai tarp gamtos/tiksliųjų ir socialinių (humanitarinių) mokslų studentų.

Antrasis grafikas parodo bendrą Lietuvos tendenciją, kad aukštojo mokslo įstaigose daugiausiai studijuojančių yra atvykę iš didžiųjų Lietuvos miestų (kadangi Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis ir mokslo įstaigų koncentracija yra didžiausia, nenuostabu, kad čia dominuoja studentai iš sostinės ir jos rajono). Nors respondentų skaičius nėra itin didelis, apklausoje dalyvavo jauni žmonės ne tik iš didžiųjų miestų, bet ir miestelių bei rajonų. Miesto aplinkoje augę asmenys gali būti tolerantiškesni ir liberalesni, tad šis pasiskirstymas padeda įžvelgti platesnes tendencijas.

Ar Lietuvos studentai tolerantiški?

Kaip minėta, klausimai buvo pateikti vadovaujantis Etninių tyrimų instituto pavyzdžiu, kai studentai turėjo galimybę pažymėti, su kuria iš išvardintų žmonių grupių nenorėtų gyventi kaimynystėje ar dirbti/studijuoti. Pagrindiniai šio tyrimo uždaviniai buvo: sužinoti bendras tendencijas ir išsiaiškinti, ar yra ryškių skirtumų tarp socialinių ir gamtos mokslų studentų.

Bendros tendencijos

Pateikti duomenys rodo, koks atsakiusiųjų procentas (neskirstant pagal studijų objektą) rinkosi kiekvieną žmonių grupę. Atsakymo sąlygos buvo tokios:

a)       Klausimas nebuvo privalomas, t.y. respondentas galėjo nežymėti nei vienos grupės.

b)       Kartu, respondentas galėjo žymėti visas.

Taigi atsakymo specifika leido du kraštutinumus: visišką įvairių žmonių priėmimą arba kraštutinį netolerantiškumą visoms grupėms. Pastarųjų visoje apklausoje buvo vos trys, tuo tarpu nieko nepažymėjusiųjų 19 (6% visų atsakiusiųjų). Šis skaičius rodo, kad net ir išsilavinimo siekiančio jaunimo didžioji dalis vis dar yra netolerantiška bent vienai grupei žmonių. Iš kitos pusės, tai, kad tik trys pažymėjo visas grupes (vos 1% visų atsakiusiųjų) nuteikia optimistiškai.
Iš bendrųjų tendencijų galima matyti, jog pirmos trys daugiausiai pažymėtos grupės grafikuose nesiskiria – labiausiai gyventi bei dirbti/studijuoti studentai nenorėtų su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais žmonėmis, romais (čigonais) bei asmenimis su psichikos negalia. Lyginant su platesnio Etninių tyrimų instituto apklausos duomenimis, tendencijos ir studentų tarpe išlieka panašios (nors kiek keičiasi grupių išsidėstymas trejetuke), tačiau studentai yra linkę palankiau vertinti homoseksualius asmenis nei bendroji populiacija. Svarbu yra atkreipti dėmesį ir į tai, kad studijuojantys asmenys nėra linkę skirtingų žmonių grupių vertinti itin skirtingai priklausomai nuo aplinkos, kurioje jie su šiais asmenimis susiduria (nors ir pastebimi nedideli nukrypimai, jie kritiškai situacijos nekeičia). Studentai, taip pat kaip ir Etninių tyrimų instituto apklausos dalyviai, yra linkę labiau neigiamai vertinti socialinės atskirties grupes nei kitų tautybių žmones.

Skirtumai tarp studentų, studijuojančių skirtingus studijų objektus

Šiame grafike pavaizduotas dažnių vidurkis, kuris nusako bendras žymėjimo tendencijas, t.y.  kaip studentai žymėjo skirtingas žmonių grupes atsakinėdami į abu klausimus, tiek apie gyvenimą, tiek apie darbą ir studijas. Nors didžiojoje grafiko dalyje didelių skirtumų nėra, keliose vietose studentų nuomonės išsiskyrė. Ryškiausia iš jų – homoseksualių žmonių vertinimas. Grafike matoma, kad gamtos mokslus studijuojantys žmonės yra labiau linkę neigiamai vertinti šią grupę (29% pažymėjusiųjų) nei socialinių/humanitarinių mokslų studentai (14%).  Ryškesnis skirtumas matosi ir vertinant iš įkalinimo įstaigų išėjusius (šią grupę socialinių mokslų studentai žymėjo 62%, o gamtos mokslų – 54%). Apskritai, abiejų sričių studentų skirtumai vertinant kitų tautybių žmones yra labai panašūs (iš visų pateiktų tautybių, 8 kartus didesnį procentą surinko socialinių mokslų studentai, 8 – gamtos mokslų studentai), net ir tie patys skirtumai dažnai būna vos keli procentai, tad kelių studentų pasirinkimai galėjo nulemti kitokius rezultatus. Tačiau vertinant socialinės atskirties grupes bei skirtingų religijų atstovus, gamtos mokslų studentai dažniau pažymėdavo šias žmonių grupes nei socialinių mokslų studentai (iš 15 pateiktų, 10 grupių gamtos mokslų studentai žymėjo dažniau nei socialinių mokslų studentai). Nors ir vėl skirtumai buvo maži, galima sakyti, kad tam tikra tendencija kiek blogiau vertinti socialinės atskirties bei skirtingų religijų atstovus iš gamtos mokslų studentų pusės yra jaučiama.

Lietuvos jaunimas eina teisingu keliu

Atlikus studentų apklausą paaiškėjo, kad bent jau tarp aukštojo išsilavinimo siekiančių jaunų žmonių verčiančių nerimauti tendencijų nėra. Nė viena žmonių grupė neperkopė net 15% visų atsakiusiųjų, o kitų tautybių bei religijų žmonės neigiamai vertinami vos keliais procentais. Kadangi dažniausiai žymimos grupės yra labai panašios į tai, ką žymėjo skirtingos amžiaus grupės Etninių tyrimų instituto apklausoje, galima daryti kelis apibendrinimus. Visų pirma, dalis jaunų žmonių gali vis dar būti veikiami tam tikrų stereotipų arba aplinkos, iš kurios yra kilę (pavyzdžiui, tėvai yra itin religingi ir neigiamai žiūri į kitus tikėjimus ar kitokį gyvenimo būdą, nei vertina jie; tai gali paveikti jaunuolio mąstyseną žvelgiant į skirtingas žmonių grupes). Tačiau matant skirtumą, kaip vertinamos kitos grupės (palyginti su trimis daugiausiai surinkusiomis), priežastys gali slypėti ir kitur. Didžiausia galima nepakantumo šioms grupėms priežastis – neigiamas jų įvaizdis visuomenėje. Ir čia badyti pirštais neverta į nieką – tiek valstybės pareigūnai ir valdžios institucijos, tiek piliečiai turėtų įdėti daugiau pastangų siekiant integruoti šias grupes į valstybės gyvenimą ir keisti požiūrį, o ne smerkti jas.
Žvelgiant į skirtumus tarp skirtingų studijų sričių, nors didžiulių skirtumų vertinime nėra, įžvelgtos kelios tendencijos. Svarbiausia – gamtos/tiksliųjų mokslų studentai yra linkę kiek labiau netoleruoti socialinės atskirties bei kitų religijų žmonių grupių. Siejant tai su studijų objektu, vienas iš galimų būdų aiškinti šį skirtumą būtų tas, jog socialinių/humanitarinių studijų krypties studentai turi didesnę galimybę studijų metu susidurti su šiomis grupėmis bei geriau jaus pažinti, nei gamtos mokslų studentai. Pavyzdžiui, tikimybė, kad  studijuojantys sociologiją, politikos mokslus ar psichologiją atliks praktiką institucijose arba organizacijose, kurių veikla susijusi su šiomis žmonių grupėmis yra didesnė, nei kad tai atliktų gamtos/tiksliųjų mokslų studentai. Studijų metu atliekami praktiniai darbai taip pat gali būti susiję su specifinių žmonių grupių tyrimais ar apklausomis, kas padeda geriau juos suprasti.  Toliau siejant tai su studijomis, o tiksliau jų pobūdžiu – akivaizdu, kad socialiniuose/humanitariniuose moksluose daugiau dėmesio kreipiama į socialinius ryšius ir antropologinius (žmonių ir jų santykių) dalykus nei gamtos/tiksliuosiuose moksluose. Kitas pastebėjimas yra susijęs su kitų tautybių žmonių vertinimu – abi studijų kryptys jas vertino labai panašiai. Galbūt to priežastis yra tai, kai nepriklausomai nuo objekto, universitetas kaip institucija skatina tolerantiškumą kitoms tautybėms suteikdamas studentams galimybę dirbti ir mokytis su žmonėmis iš kitų šalių arba patiems išvykti į kitą šalį ir pažinti jos kultūrą (per įvairias mainų programas).

Pridėjus pirmų grafikų rezultatus, išvada greičiau būtų tokia, kad ši studentų karta yra jau užaugusi demokratinėje valstybėje ir kurios asmenybių augimui ir vystymuisi žymią įtaką turėjo liberalios idėjos ir kultūrų maišymasis. Kad ir kaip būtų, atrodo, kad Lietuva ilgainiui turi visas galimybes tapti tolerantiška šalimi.

Straipsnį parengė ir tyrimą atliko Kristijanas Kaminskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas.