Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Lyčių lygybės indekse Lietuva pakilo viena vieta aukščiau, bet pokyčiai – kosmetiniai

Lyčių nelygybė, kafkadesk.org iliustracija.

Lyčių nelygybė, kafkadesk.org iliustracija.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyb | 2020 10 29

Atnaujintas Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksas atskleidžia, kad moterų ir vyrų lygybės progresas vyksta ypač lėtai – kasmet lygybės padaugėja vos po 0,5 proc. Naujausiame indekse Lietuva, pasistūmėjusi 0,8 proc., pakilo iš 23 vietos į 22-ąją, tačiau vis dar nerodo jokio proveržio lyčių lygybės srityje.

EIGE skelbia, kad Europos Sąjungoje per metus nuo 2017 m. iki 2018 m. lyčių lygybės priaugo nuo 67,4 iki 67,9 proc. (+0,5 proc.), kai 100 proc. prilygtų visiškai lygybei. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas tvirtina, kad tai itin mažas „lygybės prieaugis“, labiausiai paskatintas didėjančios moterų dalies politikoje ir didžiausių bendrovių vadovaujančiose pozicijose. EIGE tvirtina, kad jei nebūtų šio progreso moterų galios srityje, indeksas tiesiog nejudėtų iš vietos.

Lietuva, praėjusiame indekse įvardinta kaip vienintelė ES valstybė, nepadariusi jokio progreso nuo pat 2005 m., šįkart šio statuso išvengė. Nors Lietuvos lyčių lygybės indeksas (56,3 proc.) vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (67,9 proc.), per pastaruosius metus galios ir finansų srityje įvykę teigiami pokyčiai šiek tiek pagerino Lietuvos padėtį.

„Simbolinis Lietuvos progresas siejamas su padidėjusiu moterų atstovavimu tam tikrose politikos srityse – tarp viceministrų, savivaldybių tarybų narių. Taip pat – moterų nežymiai padaugėjo visuomenės svarbos organizacijų valdybose, kurios veikia mokslo, sporto, žiniasklaidos srityse. Įtakos turėjo ir pagerėjęs pajamų pasiskirstymo rodiklis bei paskutiniu metu kiek sušvelnėjęs uždarbio atotrūkis“ – paaiškina ekspertas.

Donatas Paulauskas

Donatas Paulauskas, asmeninio archyvo nuotr.

Vis tik D. Paulauskas teigia ryškios gerėjimo tendencijos nepastebintis ir teigti, kad situacija užtikrintai kinta į gera, negalintis. „Gerėjo paskiri rodikliai, bet bendras vaizdas sufleruoja, kad pokyčiai kosmetiniai. Taip yra dėl to, kad lyčių lygybė Lietuvoje vis dar nėra tapusi įprastos viešosios politikos sritimi, kuriai būtų skiriamas pakankamas dėmesys. Žvelgiant į labiausiai pagerėjusią galios sritį, panašu, kad lyčių lygybės indeksą gerina pačios moterys savo veiksmais – ėjimu į politiką, vadovaujančias pozicijas. Valstybės lyderystės čia nesimato“ – sako tarnybos ekspertas.

Tarp pastaraisiais metais blogėjusių rodiklių yra ekonominė galia (-0,4 proc.) ir sveikatos prieinamumas (-0,4 proc.). Ekonominėje srityje pastebima sumažėjusi moterų vadovių dalis biržinėse bendrovėse, o sveikatos – šiek tiek padidėjęs lyčių atotrūkis tarp gyventojų, turinčių nepatenkintus medicininės priežiūros poreikius.

D. Paulauskas tvirtina, kad geriausiai Lietuvos nueitas kelias lyčių lygybės srityje matosi vertinant šalies progresą nuo 2005 m., kai indeksą pradėta skaičiuoti, iki dabar. Per šį laiką bendras Lietuvos lyčių lygybės indeksas pagerėjo tik 0,5 proc., kai ES vidurkis pasistūmėjo 5,9 proc.

Didžiausias regresas per visą Lietuvos indekso istoriją pastebimas ekonominė galios (-14,9 proc.), laiko buities ir vaikų priežiūrai (-14,4 proc.) bei ekonominės padėties (-2,1 proc.) srityse. Tam turėjo įtakos mažėjantis moterų skaičius biržinių bendrovių valdybose, didėjanti buities ir vaikų priežiūros našta moterims bei išaugęs moterų skurdas.

Didžiausias progresas – finansinių resursų (+15,3 proc.), politinės galios (+10,4 proc.), dalyvavimo darbo rinkoje (+6,6 proc.) rodikliuose. Prie to prisidėjo pajamų ir atlygio atotrūkių mažėjimas tarp lyčių, moterų dalies didėjimas parlamente, ministrų ir viceministrų pareigose, savivaldybių tarybose, taip pat didėjęs moterų užimtumas darbo rinkoje.

Per metus didžiausią pažangą pademonstravo Kroatija, Nyderlandai ir Ispanija. Daugiausia įtakos šių valstybių rezultatams turėjo lyčių lygybės padidėjimas moterų galios srityje, ypač ekonominės (biržinių bendrovių valdybose) – ten, kur Lietuvoje pastebimas didžiausias regresas. Indekso lyderės nuo praėjusių metų nepasikeitė – tai Švedija (83,8 proc.), Danija (77,4 proc.) ir Prancūzija (75,1 proc.). Tuo metu prasčiausiai lyčių lygybę sekėsi užtikrinti Graikijai (52,2 proc.), Vengrijai (53,0 proc.) ir Rumunijai (54,4 proc.). EIGE skaičiuoja, kad tokiu tempu, kokiu Europa žingsniuoja šiandien, lyčių lygybė bus pasiekta tik po daugiau nei 60 metų.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki