Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Negalia ir seksualinis smurtas – visuomenės paraštėse

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2024 03 19

Nors Lietuva ėmėsi aktyviau kovoti prieš smurtą artimoje aplinkoje – policija kasdien gauna apie 150 pranešimų, išduodami tūkstančiai apsaugos nuo smurto orderių – žmonės su negalia šioje sistemoje lieka nuošalyje. Nuo partnerių seksualinio smurto nukentėjusiosios savo patirtimis dalijasi nebent anonimiškai, o apklausos rodo, kad daugiau nei pusę moterų su negalia nuolat patiria seksualinį smurtą.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, praėjusiais metais nuo seksualinės prievartos artimoje aplinkoje nukentėjo 84 asmenys, absoliuti dauguma jų – moteriškos lyties. Beje, suaugusių moterų, anot policijos statistikos, jų tarpe buvo tik 12, vyrų nebuvo visai.

Tuo tarpu bendras policijoje registruotų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius pernai siekė daugiau nei 54 tūkstančius, smurtautojams išduota netoli 11 tūkst. orderių.

„Šie skaičiai nereiškia, kad seksualinis smurtas šeimose yra retas šalyje, atvirkščiai, tai tik rodo, kad jis ilgą laiką skendi giliame šešėlyje, ypač tai pasakytina apie moteris su negalia“, – tvirtina su seksualinio smurto prevencija dirbančios organizacijos „Ribologija“ atstovė Reda Jureliavičiūtė.

Seksualinė prievarta paplitusi plačiau nei manome

Ji pastebi, kad tikruosius seksualinio smurto mastus galima apčiuopti iš kitų tyrimų. Pavyzdžiui, pernai VU Medicinos fakulteto studentų atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad net 48,2 proc. respondentų iškentė seksualinę prievartą be išžaginimo. Dauguma dėl šių skaudulių, patirtų artimoje aplinkoje, nesikreipė pagalbos į institucijas, netoli pusės – apskritai niekam neprasitarė.

„Jei kalbame apie negalią, tema tampa dar opesnė ir nepatogesnė, kadangi būtent lytis ir negalia yra didžiausi rizikos faktoriai patirti seksualinį smurtą. Reikia suvokti, kad moterys su negalia yra itin pažeidžiamos, priklausomos nuo artimųjų. Tad prabilti apie patirtą seksualinį smurtą joms yra ypatingai sunku“, – pabrėžia R. Jureliavičiūtė.

Ji atkreipia dėmesį į Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktą viktimologinį tyrimą, kuris parodė, kad 56 proc. nuo smurto nukentėjusių moterų su negalia bent kartą patyrė seksualinį smurtą, o ketvirtadalis jų tokį smurtą kenčia nuolat. Forumo atliktos naujausios kokybinės moterų su negalia apklausos atskleidė, kodėl smurtinės patirtys dažniausiai lieka už uždarų durų – visuomenės požiūris, abejingumas, stigma bei nukentėjusiųjų kaltinimas dėl patirto smurto.

Kaip priežastys tylėti nurodomos buvusios neigiamos patirtys su policijos pareigūnais, medikais ir net psichologais, taip pat išsamios informacijos apie pagalbos būdus ir eigą stoka.

Bijo likti vienos

„Ribologija“ bendraįkūrėja R. Jureliavičiūtė aiškina, kad seksualinis smurtas paprastai pasireiškia artimoje aplinkoje, iš žmonių, kurie yra pažįstami.

„Negalios atveju tie ryšiai yra stipresni, moteris ir taip daugiau ar mažiau yra atsiribojusi ar atribota nuo pasaulio dėl savo negalios, tad priklausomybė nuo partnerio yra dar stipresnė. Moteris galvoja, jis manimi rūpinasi, be jo aš apskritai liksiu viena ir pražūsiu, tad ar man sunku pakentėti. Ji prievartinių veiksmų apskritai gali nevertinti kaip smurto, o jei ir supranta, tuomet įsijungia neigimas, savęs kaltinimas ir gėda“, – tvirtina ji.

Tam, kad geriau suprasti tokias moterų patirtis, „Ribologija“ atstovė siūlo visiems išbandyti minčių eksperimentą. „Įsivaizduokite, jog turite papasakoti apie savo seksualinę patirtį visiškai nepažįstamam žmogui, išvardyti visas detales, kas kur lietė ir pan. O jei ta patirtis sukėlė stresą ir traumas? O jei kalbate apie savo vyrą? Tai yra beprotiškai jautri tema“, – teigia R. Jureliavičiūtė.

Nežino, kas yra sveiki santykiai

„Ribologija“ atstovė sako, kad seksualinis smurtas gali apimti labai daug veiksmų, kurie ne visuomet yra atpažįstami kaip smurtiniai.

„Smurtas yra visi seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie yra kito asmens nepageidaujami. Ne tik išprievartavimas, bet ir įvairiomis formomis, pavyzdžiui apgaule ar bauginimais, išreiškiamas vertimas turėti lytinių santykių, pornografijos rodymas be sutikimo, apsvaiginimas su tikslu išnaudoti lytiškai, ekshibicionizmas, moterų genitalijų žalojimas, seksualinis priekabiavimas veiksmais ar žodžiais ir taip toliau“, – vardija R. Jureliavičiūtė.

Reda Jureliavičiūtė, asmeninio archyvo nuotr.

Reda Jureliavičiūtė, asmeninio archyvo nuotr.

Ekspertės manymu, geriau atpažinti seksualinį smurtą moterims su negalia galėtų padėti aktyvesnis kalbėjimas apie ribas santykiuose, kokie santykiai yra sveiki, kokie yra toksiški, švietimas apie kūną ir seksualumą, pagarbą asmens privatumui.

„Atrodytų, tai baziniai dalykai, bet kiek specialistų, dirbančių su žmonėmis su negalia, apie tai kalba, turi kompetencijos tam? To švietimo labai trūksta, o jo trūkumas tik didina tų moterų pažeidžiamumą“, – įsitikinusi ji.

Jei su negalia, kalta pati

R. Jureliavičiūtė atkreipia dėmesį, kad prie smurto prieš moteris su negalia paplitimo prisideda ir visuomenės nuostatos. „Ne paslaptis, kad dalis mūsų gyventojų linkusi nuvertinti seksualinį smurtą, ypač, jei jis vyksta šeimoje. Moteris juk turi atlikti „pareigą“, greičiausiai pati išprovokavo, prisigalvojo ir pan. Negalios atveju tos nuostatos dar labiau paryškėja, didėja spaudimas „nekelti bangų“, eiti į kompromisus, „susigyventi“, susitaikyti su smurtautoju“, – pažymi ji.

Tai patvirtina ir prieš porą metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa, parodžiusi, kad net 40 proc. apklaustųjų pritartų teiginiui „moterys dažnai pačios išprovokuoja sutuoktinių / partnerių smurtą“ tais atvejais, kai moterys yra su intelekto negalia, ir 36 proc. – tais atvejais, kai moteris yra su psichosocialine negalia.

Apklausos duomenimis, 45 proc. apklaustųjų pritarė, kad „kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys yra linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“, jei moteris yra su intelekto negalia (33 proc. neturėjo nuomonės). 41 proc. apklaustųjų teiginiui pritarė, kai buvo klausiama apie moteris su psichosocialine negalia (35 proc. neturėjo nuomonės).

Atmintinė patyrus ar pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje:

  • Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112
  • Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
  • Visa informacija apie smurtą ir pagalbą vienoje vietoje www.visureikalas.lt.
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki