Aktualu

Neraštingų vaikų tabore nemažėja dėl nesusikalbėjimo

Mano teisės

Iš kairės į dešinę: žurnalistė Audra Čepkauskaitė, Romų integracijos namų direktorė Božena Karvelienė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Ona Čepulėnienė, LR Kultūros viceministras Eduard Trusevič, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Vita Petrušauskaitė (Aut. Dovilė Jakštaitė).

Jūratė Juškaitė | 2014 02 26

Per pastaruosius dešimt metų daugiau nei perpus sumažėjo neraštingų romų Lietuvoje. Tačiau situacija mažai pasikeitė Vilniaus Kirtimų tabore, kur nemokančių skaityti ir rašyti romų vaikų  – pusė, arba beveik penkis kartus daugiau nei tarp romų, gyvenančių kitose Lietuvos vietose. Kodėl situacija Kirtimuose nesikeičia, kas kaltas dėl to ir ką daryti, kad daugiau romų vaikų lankytų mokyklą, antradienį diskusijoje svarstė politikai ir ekspertai.

Vilniaus mokykloje vaikai skirstomi pagal tautybę?

Prieš diskusiją Vilniaus „Skalvijos“ kino teatre taip pat vyko filmo „Mūsų mokykla“ peržiūra, kuriame vieno Rumunijos miestelio romų tautybės vaikams iš pradžių buvo suformuota atskira klasė, o vėliau dalis sveikų vaikų perkelti į specialiųjų poreikių mokyklą. Diskusijoje dalyvavusi Romų integracijos namų direktorė Božena Karvelienė sakė, kad Lietuvoje problemos vis dar sprendžiamos panašiai kaip Rumunijoje, vaikus išskiriant pagal tautybę. „Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje vienoje klasėje mokosi devyni romų vaikai ir, kad nebūtų galima prikišti, kad klasė sudaryta etniniu pagrindu, į ją perkelti dar keturi ar penki problemiški rusų vaikai. Romai turėtų būti išskirstyti po klases ir mokytis kartu su visais pagal visiems bendrą programą“, – sakė. B. Karvelienė.

Kuriozinė situacija Vilniaus savivaldybėje

Apie galimus grubius romų vaikų teisių pažeidimus pasakojo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Anot jos, šiuo metu jos vadovaujama įstaiga vykdo tyrimus Žagarėje, Joniškio rajone, bei Akmenės rajone, Dabikinės kaime, kuriuose romų vaikai mokosi specialiųjų poreikių mokyklose: „Žagarėje yra vienuolika, o Dabikinės kaime dešimt vaikų, kurie yra perkelti į specialiąsias mokyklas. Mus nustebino, kad Žagarės vaikai yra iš keturių konkrečių šeimų. Paprastai, kai keli vaikai yra iš vienos šeimos, labai abejotina, ar jie iš tiesų turi tuos sutrikimus, dėl kurių vaikai patenka į tokias įstaigas”, -sakė kontrolierė.

E. Žiobienei pasakojant apie Joniškio ir Akmenės rajonų atvejus, iš salės pasigirdo klausimas, kaip kontrolierė ketinanti užtikrinti Kirtimuose gyvenančių beveik dviejų šimtų vaikų teises, Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nugriauti tabore esančius jų namus. E. Žiobienė teigė, kad paskutiniuose trijuose nugriautuose taboro namuose vaikai negyveno, tačiau ji negalinti pasakyti, kokie bus tolimesni sprendimai, nes Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba procese nedalyvauja, o vaikų interesams teisme atstovauja tai pačiai savivaldybei pavaldi institucija: „Namai griaunami tik su teismo leidimu, į jį kreipiasi Vilniaus miesto savivaldybė, o teisme vaikų interesams atstovauja Vaiko teisių skyrius, pavaldus Vilniaus miesto savivaldybei“.

Visuomenininkas: viceministras kratosi atsakomybės

Diskusijoje dalyvavęs Kultūros viceministras Edvard Trusevič taip pat sakė, kad Lietuvoje romų vaikų  diskriminacijos pavyzdžių – apstu, o jiems mažinti esą reikalingas nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimas: „Būtų gerai, kad institucijų veikla būtų stipresnė, bet nevyriausybinis sektorius turi labai plačias galimybes. Būtinas nevyriausybininkų bendradarbiavimas su viešuoju sektoriumi, kad tas problemas būtų galima spręsti“, – sakė E. Trusevič. Tačiau viceministro pasisakymas papiktino diskusiją stebėjusį Tolerantiško jaunimo asociacijos narį Donatą Paulauską. Visuomenininkas teigė, kad tokiomis kalbomis viceministras bando atsikratyti atsakomybės ir ją perkelti ant nevyriausybininkų pečių. D. Paulauskas taip pat kritikavo prieš kelerius metus priimtą sprendimą panaikinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, kuris anksčiau rūpinosi tautinių mažumų integracija. E. Trusevič teigė, kad sprendimą atkurti tautinių mažumų problemoms spręsti skirtą instituciją planuojama  priimti kitais metais.

Mokytojų padėjėjų projektai dūla stalčiuose

Dalyviams iškėlus klausimą, kodėl nesprendžiamas toks, iš pirmo žvilgsnio, nesudėtingas klausimas kaip vaikų pavežėjimas iki mokyklos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Ona Čepulienė sakė, kad geltonieji autobusiukai skiriami konkrečioms mokykloms, gavus savivaldybės paraišką. Bačiau, anot jos, nors Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą kreipėsi dėl autobusiukų, paraiškos vežti romų vaikus ministerija niekada negavo. Tačiau valdininkė pripažino, kad ministerijai taip pat yra kur pasitempti: nors buvo žadėta iki 2016 m. įvesti mokytojų padėjėjų etatus, kurie  mokytojams padėtų  dirbti ne tik su romų, bet ir su kitais vaikais, tačiau projektai nugulė stalčiuose ir neaišku, kada iš jų bus pakelti.

Mokslų daktarė: trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo

Dr. Vita Petrušauskaitė, savo disertaciją  rašiusi apie ankstyvą romų vaikų pasitraukimą iš mokyklos, reziumavo, kad dėl prastos situacijos Kirtimuose atsakomybė tenka visiems. Mokslininkė pabrėžė, kad   pareigų vaiko atžvilgiu turi ne tik tėvai, bet ir valstybė: „Dažnai įsivaizduojam, kad nenoras mokytis yra vaiko individuali motyvacija – jis nevykęs, negabus, neprisitaiko – arba tėvai nepadeda ir nemotyvuoja, bet vaikas nėra tik tėvų atsakomybė, valstybė taip pat turi pareigas jo atžvilgiu. Tiesa, kad daugelis specialistų stengiasi, bando daryti pokyčius, tačiau vienas mokytojas, policininkas ar socialinis darbuotojas situacijos tikrai nepakeis. Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo”, – teigė sociologė.

Komentuoki