Kol Lietuvoje kryžiuojamos špagos, pasakoti moksleiviams apie prezervatyvus ar ne, nė žodžiu neužsimenama, jog lytinis švietimas mokyklos suolu baigtis anaiptol neturėtų. Tuo įsitikinusi ir vienoje geriausių Europos aukštųjų mokyklų – Lundo universitete Švedijoje – medijų ir komunikacijos magistrantūros studijas kremtanti Agnė Raščiūtė. Iš Rokiškio kilusi, Vilniuje bakalaurą baigusi aktyvistė yra nepriklausomos studentų organizacijos „Project Sex“, vadinamos tiesiog P6, Tarybos narė. Kartu su kolegomis ji rūpinasi bendraamžių seksualine sveikata.
Platus lytinio švietimo suvokimas
A. Raščiūtė pabrėžia, jog Švedijos nereikėtų įsivaizduoti rožinėmis spalvomis. „Vienaragių joje nėra“, – sako studentė. Šioje liberalumu garsėjančioje valstybėje žmonės taip pat rausta, egzistuoja savi tabu. Kokybiško lytiškumo ugdymo poreikį didina ir tai, jog šalyje gyvena daug imigrantų. „Lundo universitetas yra tarptautinis, tad žmonės atvyksta iš skirtingų kraštų. Kai kuriuose, pavyzdžiui, kaip ir Lietuvoje, lytinis švietimas itin skurdus, tad mūsų organizuojamos paskaitos ar tiesiog vizitas į biurą kai kuriems užsienio studentams tampa pirmuoju žingsniu lytinio švietimo link. Atvykę studentai kartais per daug atsipalaiduoja, o po to gailisi“, – pasakoja P6 Tarybos narė.
Savo švietėjiškos veiklos aktualumą studentė grindžia statistika. „Naujausių tyrimų duomenimis, Skonės regione, kuriame yra ir Lundas, auga užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiais virusais skaičius. Jis didėja ne dėl palaido gyvenimo būdo, o dėl to, kad susidurdami su profesionalia ir mokslu grįsta informacija, žmonės nebesislepia, nebesigėdija nueiti į kliniką. Kitas faktorius – tyrimai yra nemokami, žmonės dažnai pasitikrina ir aš tuo labai džiaugiuosi. Tai parodo žmonių sąmoningumą ir rūpinimąsi savo bei partnerio sveikata. Jei taip būtų ir Lietuvoje, neabejoju, kad oficiali statistika atskleistų daug didesnį (tikrąjį) užsikrėtusiųjų mastą.
„Project Sex“ 25-asis gimtadienis, Agnė Raščiūtė viduryje.
Pristatydama savo veiklą, organizacija tvirtina, kad jų tikslas – skatinti lytinę sveikatą fiziniame, emociniame ir socialiniame lygmenyse. Į fizinę plotmę patenka siekis, jog žmonės žinotų, kas yra lytiškai plintantys virusai, kokie yra jų simptomai ir prevencijos būdai. „Emocinis ir socialinis lygis, mano nuomone, kartais tarpusavyje labai susiję. Stengiamės sukurti visiems draugišką aplinką. Tokią, kurioje gali ateiti ir jaustis saugiai. Kalbėti apie seksualinę patirtį, kartais tiesiog paklausti intymaus klausimo nėra lengva. P6 yra erdvė, kurioje tavęs niekas neteis dėl tavo seksualumo, lyties, preferencijų, orientacijos ar lytinės tapatybės. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną renginį darome susipažinimą, kurio metu pasakome ne tik savo vardą, bet ir kreipinį, kuris mums priimtinas“, – džiaugiasi A. Raščiūtė.
Universiteto radijuje P6 turi savo laidą, kurioje diskutuojama įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie pirmas seksualines patirtis, studentų (ne)norą tyrinėti savo seksualumą, kalbėta ir apie abortus. A. Raščiūtė prisimena, kad transliuotas sekso paslaugas teikiančių asmenų interviu. Projekte taip pat veikia speciali LGBTQ studentų grupė (angl. LGBTQ Students Lund) „Lytinis švietimas nėra tik suvokimas, kas yra saugūs lytiniai santykiai. Į jį įeina pagarba sau ir savo partneriui, komunikacija, reguliari sveikatos patikra, netgi teisių ir pareigų žinojimas“, – aiškina A. Raščiūtė.
Nors gyvena Švedijoje, magistrantė aktyviai seka lytiškumo ugdymo diskursą Lietuvoje. Pasak jos, lytinis švietimas nėra tik mokyklos pareiga. Šeimos nariai taip pat turi žinoti, kaip reikėtų bendrauti su vaikais – ją piktina, jog Lietuvoje trūksta profesionaliai parengtos informacijos. „Kaip galima turėti kokią nors kompetenciją, kai jos nei švietimo sektoriuje, nei viešojoje erdvėje nėra daug. Žinoma, kai labai nori, viską gali rasti, bet lytinis švietimas neturėtų būti toks dalykas, apie kurį žinai tik jei labai nori. Tai fundamentali teisė“, – mano A. Raščiūtė. Ji taip pat įsitikinusi, kad šalyje seksas perdėm demonizuojamas. „Mums reikia sveikesnio požiūrio. Mane piktina mitai, jog blogiausias dalykas, kuris gali nutikti po nesaugių lytinių santykių, yra nėštumas. Arba visokie „nekalti“ aiškinimai. Pavyzdžiui, man močiutė pasakojo, kad seksas – tai ilgas ilgas dviejų skirtingų lyčių žmonių bučinys“, – dėsto P6 narė.
Neapsimeta, kad žino viską
Pagrindinis metodas, kuriuo remdamiesi dirba P6 nariai, vadinamas bendraamžių švietimu (angl. peers education). Organizuojamos paskaitos, diskusijos, filmų peržiūros, ieškoma originalių būdų, kaip studentus skatinti rūpintis savo seksualine sveikata. Organizacija garsėja vadinamaisiais prezervatyvų reidais (angl. condom raids). A. Raščiūtė Lundo studentų bendruomenę palygino su amerikietiškais filmais. Anot jos, Švedijos universitete iš tiesų yra daug studentų bendrijų, kurios rengia itin daug pašėlusių vakarėlių. P6 nariai taip pat į juos ateina ir šypsodamiesi dalija nemokamas apsisaugojimo priemones. „Studentams duodame ne tik prezervatyvus, taip pat turime ir „dental dams“ (lietuviško termino dar nėra). Tai latekso pagrindu sukurtas keturkampis, šiek tiek primenantis servetėlę. Jis naudojamas oralinio sekso metu. Mūsų tikslinė auditorija nėra tik prezervatyvus naudojantys žmonės“, – savo veiklą apibūdina studentė.
„Project Sex“ renginys Lundo universitete, P6 archyv. nuotr.
Dar prieš atvykdama į Lundą, A. Raščiūtė nuotoliniu būdu šiame universitete išklausė seksualinės sveikatos ir reproduktyvinės teisės kursą. Tai paskatino prisijungti prie projekto veiklos. Pasak jos, jei nusprendi tapti P6 konsultantu, turi baigti specialius kursus, kuriuose mokoma, kaip bendrauti, atsakinėti į klausimus, dėstoma apie lytiškai plintančius virusus ir kitus lytinio švietimo aspektus. „Niekada nežinai, ko atėjęs žmogus gali paklausti. Žinoma, netampi visažiniu. Tu taip pat klysti, reikia nebijoti pasakyti „nežinau“ ir nukreipti pas specialistą, surasti reikiamus kontaktus, reikalui esant, pasisiūlyti palydėti į gydymo įstaigą“, – apie kompetencijos ugdymo specifiką kalba P6 atstovė.
Pusę metų A. Raščiūtė buvo atsakinga už edukacinę veiklą. Dažniausiai ji kviesdavo įvairių sričių specialistus, kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi. Jos organizuotų vakarų temos buvo itin įvairios. Vieni ekspertai pasakojo apie seksualinę prievartą, pagalbą jos aukoms, kiti pristatė transseksualių asmenų problemas. Paskutinio semestro renginio metu studentė nutarė priminti, kad seksas ne tik grėsmė, bet ir malonumą teikianti veikla. Ji pakvietė moterį, kuri pristatė įvairius seksui skirtus žaislus. Tačiau paskaita virto diskusija, apie neįgalių asmenų seksualinius poreikius ir ar jie kam nors iš viso rūpi. „Niekada nežinai, kaip viskas išsirutulios“, – apibendrino A. Raščiūtė.
P6 yra nepriklausoma Lundo universiteto studentų organizacija, įkurta 1991 m. Jos sukūrimą lėmė faktas, kad gąsdinanti, prieš lytiškai plintančias ligas nukreipta propaganda pasiekia tik trumpalaikį efektą, o užsikrėtusių studentų skaičius vis tiek auga. Projektas sulaukė ne tik universiteto vadovybės palaikymo, bet ir didelės nacionalinės ir tarptautinės sėkmės. Šiuo metu Švedijoje veikia daugiau nei 10 studentiškų organizacijų, įsteigtų pagal P6 modelį. 2009 metais jos suformavo skėtinę organizaciją „Studentai už seksualinę sveikatą“ (angl. Students for Sexual Health (SfSH). P6 pavyzdžiu taip pat pasinaudojo studentai Indijoje, Kinijos Liaudies Respublikoje, Ugandoje.
