Nustokime demonizuoti LGBTI asmenis (bernardinai.lt interviu dekonstrukcija)

„Jie yra Dievo vaikai, – tarė popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie homoseksualius žmones, ir čia pat pontifikas pabrėžė, – Nė vienas dėl to neturėti būti atstumtas.“

Vis dėlto homofobiško atstūmimo bei paniekos Lietuvos tikinčiųjų tarpe netrūksta. Praėjusių metų spalį ryškiai nuskambėjo homoseksualios vargonininkės atleidimas iš darbo (1).

2020 metams einant į pabaigą, pasirodė ir bernardinai.lt interviu „Ką išgyvena homoseksualų polinkį turintis katalikas? Eimanto Gudo liudijimas.“ Jo autorius –  laikinai portalo vyr. redaktoriaus pareigas einantis žurnalistas Simonas Bendžius (2).

Ties šia publikacija norisi sustoti ilgėliau.

Minėtame tekste homoseksualus katalikas Eimantas Gudas pasakoja apie savo patirtį blaškantis tarp tikėjimo ir seksualinės orientacijos. Deja, tekste pašnekovas dalijasi iškraipytais faktais ir netiksliais duomenimis, o homoseksualius asmenis, be kita ko, vadina iškrypėliais.

Publikaciją parengęs žurnalistas S. Bendžius savo skaitytojų neinformuoja, kad nemenka dalis pašnekovo žodžių prasilenkia su tikrove, savo „Facebook“ paskyroje paaiškina, kad  nenorėjo publikacijos užkrauti moksliniais straipsniais ar argumentais.

Nors interviu žanras yra subjektyvus, vis dėlto jam taip pat galioja visuotinai priimtini žurnalistikos standartai: etiškas informavimas ir kalbėjimas, abejotinų faktų patikrinimas bei jų kvestionavimas.

Kadangi S. Bendžiui nepasirodė svarbu patikrinti E. Gudo pateikiamą informaciją, tai padarysiu aš. Į pagrindinius interviu su E. Gudu paminėtus klaidingus faktus atsakys žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis.

Kalbėti apie tikinčius LGBTI+ žmones – svarbu

Anot S. Bartulio, labai svarbu kalbėti apie žmones, kurie yra ir LGBTI bendruomenės nariai, ir tikintys. Tokie asmenys gali susidurti su dviguba diskriminacija: LGBTI bendruomenė dažnai į tikinčiuosius žiūri neigiamai dėl Bažnyčios skleidžiamos homofobijos, o tikintieji neigiamai vertina neheteroseksualius bei standartinės lytinės tapatybės neatitinkančius žmones.

Tačiau tekstas, kuris buvo publikuotas bernardinai.lt portale, deja, nepriminė tokio, kuris mėgintų tiesti tiltus tarp LGBT+ bendruomenės ir tikėjimo.

„Man buvo liūdna, kad buvo daug neetiškų teiginių: nuo pasakymo, kad LGBT+ žmones yra sutrikę, diagnozavimo, ligų, iki tam tikrų teorijų, kurios neatrodo labai pagrįstos“, – sako S. Bartulis.

Kaip tie genai veikia?

O netikslūs ir iškraipyti faktai šiame interviu kone bado akis.

Štai vienas E. Gudo pasakytų teiginių: „Nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog tokiu žmogumi gimstama. Toks teiginys yra manipuliacija. Skaitydamas mokslinius tyrimus, supratau, kad dažnai homoseksualumas susiformuoja per pirmąjį – antrąjį gyvenimo mėnesį arba pirmuosius – antruosius metus. <…> homoseksualumo geno nėra.“

Toks E. Gudo teiginys yra klaidingas: žinoma, kad nėra moksliniais faktais pagrįsto konsensuso, kas lemia žmogaus seksualinę orientaciją – genetika ar aplinka.

Tačiau žvelgiant į tyrimus, kurie linksta kalbėti apie galimą biologinį seksualinės orientacijos susiformavimo pagrindą, matome sudėtingą, iš daugelio smulkių detalių susidedantį paveikslą.

Pavyzdžiui, panaudojus genetikos tyrime „Jungtinės Karalystės biologinis bankas“ (angl. UK Biobank) ir vienos biotechnologijų kompanijos paimtus mėginius, buvo nustatyta, kad 5 autosominiai genai specifinėse vietose buvo stipriai susiję su tos pačios lyties asmenų seksualiniu elgesiu tarpusavyje (3).

Dažnai pasakymą, kad homoseksualumo geno nėra, lydi ir teiginys, kad jeigu vieno geno nėra, reiškia, ši žmogaus tapatybės dalis yra nenatūrali.

Tačiau net jei vieno konkretaus geno nėra, pamirštama, kad nei homoseksualumo, nei bet kokios kitos orientacijos nenulemia vienas konkretus genas. Vienoje žmogaus chromosomoje yra nuo 300 iki 8 tūkst. genų, žmogaus tapatybės nenusprendžia tik vienas iš jų – tokią funkciją atlieka nebent jų visuma. Žmogus turi 46 chromosomas arba jų 23 poras (4).

Svarbu, kad žmonės būtų laimingi

Žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis teigia, kad genetikos klausimai, susiję su LGBTI, neturėtų tapti ginklu riboti tam tikrų žmonių grupių teises.

„Aš nemanau, kad diskusija, ar LGBTI+ asmenys tokiais gimė ar tapo yra nerelevantiška: jeigu žmonės gyvena savo gyvenimą, teikiantį jiems laimę, nepriklausomai nuo to, ar tai yra pasirinkimas, ar tai yra mada, ar įgimtas genas, tai vis tiek neturėtų būti svarbu vertinant žmonių lygybę“, – komentuoja S. Bartulis.

Tačiau jeigu lygybė nerūpi, o norisi kraipyti mokslo faktus teigiant, kad homoseksualumas yra nenatūralus reiškinys, štai dar keli faktai.

Tik 3 procentai genų yra aktyvieji. Mokslininkai mano, kad likę 97 proc. genų kontroliuoja aktyviųjų genų atliekamas funkcijas ir tai nėra vienintelė jų paskirtis (5).

Tad net sunku patikėti, kaip toks teiginys, kad jeigu nėra vieno konkretaus homoseksualią orientaciją lemiančio geno, reiškia orientacija nėra natūrali, gali skambėti įtikinamai. Žinome, koks sudėtingas yra žmogaus kūnas ir kiek procesų jame turi įvykti, kol pasireiškia viena ar kita savybė.

Tad greičiau teiginys, kad vieno homoseksualumo geno nėra, pasakytas kontekste, kuriame siekiama įrodyti, kad homoseksualumas nėra natūralus, o gal net iškrypimas, skamba kaip manipuliacija.

Svarbi ir hormonų įtaka

Sunku paaiškinti, kaip genetiškai susiformuoja orientacija, tačiau mokslininkams lygiai taip pat keblu pateikti atsakymą, o kaip susiformuoja heteroseksuali orientacija ir kodėl ji – būtent tokia, o ne kitokia.

Be to, nemažą įtaką seksualinės orientacijos susiformavimui gali turėti genų ir hormonų bendradarbiavimas.

Knygoje „Tie Biology Of Homosexuality“ Jacques Balthazart teigia, kad dirbtinai keičiant hormonų lygius yra įmanoma daryti įtaką paauglio orientacijai, pvz. homoseksualų paauglį paversti heteroseksualiu, tačiau toks pokytis tėra trumpalaikis – subrendęs toks žmogus vis tiek bus homoseksualus ir besikeičiantys hormonų lygiai nebegalės tam daryti įtakos kaip paauglystėje.

Emocinės žaizdos

„Esu matęs tyrimų, kad tose šalyje, kur homoseksualumas yra priimamas palyginti seniai, pavyzdžiui, Nyderlanduose – ten tų žmonių sielos sveikata nėra žymiai geresnė negu tose valstybėse, kur homoseksualumas nepriimamas. Tad turbūt psichikos problemas lemia kiti – vidiniai – dalykai“, – teigia E. Gudas.

Žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis atremia ir šį teiginį: homofobija buvo paplitusi labai ilgą laiką. Traumoms išgyti reikia laiko.

„Esu susipažinęs su literatūra  apie Nydernaldų LGBTI bendruomene ir tai yra gana dažnas argumentas (kad nepaisant to, ar LGBTI asmenų teisės užtikrinamos ar ne, LGBTI asmenys jaučiasi blogai – aut. past.). Jį dažnai naudoja „Pro patria“, „Laisvos visuomenes institutas“. Faktai – teisingi. Tačiau išvados, kad progresas nepadeda jaustis geriau, yra nesąmonė. Tai yra tas pats, kas sakyti, kad sovietmetis baigėsi prieš 30 metų, tai kodėl apie jį mes dar kalbame, jau užmirškime, viskas gerai. Jeigu žmonės 20 metų augo visuomenėje, kuri vienaip ar kitaip sakydavo, kad homoseksualumas yra nenormalus, tai aišku, kad tie žmonės kažkaip magiškai neišsigydys traumų po tokios dozės homofobijos vien dėl to, nes kažkas leidžia sudaryti partnerystę“, – konstatuoja S. Bartulis.

Tai tyrinėja ar netyrinėja?

„Tai ta paslaptis, kuri kol kas neatskleista. Galbūt ją pavyks įminti, jeigu tik mokslininkams bus leista tai tyrinėti – žinome, koks yra spaudimas to nedaryti ir priimti nuomonę, kad homoseksualus potraukis yra įgimtas“, – dar vienas bernardinai.lt publikacijoje pasakytas klaidingas faktas apie homoseksualumą.

S. Bartulis pastebi: „Labai keistai išsireiškė, nes vienu metu jis sako, kad viskas moksliškai pagrįsta ir tai mano pozicija, kad visi mes negimstame, o tampame, bet kitoje pastraipoje jis jau teigia, kad moksliškai tai mistika ir niekas neaišku.“

Kita vertus, vien iš šiame tekste pateiktų mokslinių faktų ir tyrimų šaltinių aišku, kad mokslas homoseksualumą intensyviai tyrinėja, o tai paneigia teiginį, kad mokslininkams neleidžiama tyrinėti orientacijos klausimų. Nepateikiant jokių konkrečių faktų ar įrodymų čia pat dėstoma, kad kažkas kažkokiu būdu daro spaudimą mokslininkams ir tas kažkas reikalauja priimti nuomonę, kad homoseksualumas yra įgimtas. Primenu – tokie teiginiai skamba be jokių įrodymų.

Kodėl homoseksualumas nėra liga?

E. Gudas taip pat teigia, kad Amerikos psichologų asociacija homoseksualumą iš psichiatrinių sutrikimų sąrašo išbraukė nepagrįstai: „Per visą medicinos istoriją nelabai rasi tokių atvejų, kai viena ar kita liga būtų išbraukta iš ligų sąrašo be mokslinių argumentų. Su homoseksualumu būtent taip ir nutiko – jis išbrauktas be jokių mokslininkų diskusijų, argumentų, įrodymų ar tyrimų.“

Eimantui galima priminti, kad homoseksualumą 1990 metais iš psichikos sveikatos sutrikimų sąrašo pašalino ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Pašnekovas neteisus sakydamas, kad šiuo klausimu nekilo jokių diskusijų.

Štai net psichologijos tėvas Zigmundas Froidas 1935 metais savo laiškuose rašė, kad homoseksualumo negalima vadinti liga, tiesa, su tokia jo nuomone sutiko ne visi XX a. psichologai bei psichiatrai – vien tai rodo, kad diskusijos vyko ilgus metus (6).

Teigti, kad nėra pagrindo pripažinti, kad homoseksualumas nėra liga, taip pat negalima: pavyzdžiui, Baku tyrimo instituto puslapyje pateiktoje tyrimų ir literatūros apžvalgoje pateikiami argumentai, kodėl homoseksualumas buvo išbrauktas iš psichiatrinių sutrikimų sąrašo (7).

1973 m. Amerikos psichiatrų asociacija taip pasielgė nes prieš tai buvo atlikti tyrimai: jie parodė, kad tarp homoseksualių ir heteroseksualių vyrų nėra pastebimas skirtumas psichinės adaptacijos požiūriu (8). Bernardinai.lt pašnekovas tvirtina, kad taip nutiko, nes kažkas fiziškai trukdė asociacijos susirinkimus.

Interviu E. Gudas pripažįsta: „Nebūna dienos, kai nepagalvočiau apie savižudybę. Yra labai sunku tą potraukį įveikti. Tai didelė našta ir kančia.“

Tačiau homoseksualus vyras neįvardija, kad iš tiesų neigiamą įtaką LGBT+ asmenų psichinei sveikatai daro šios bendruomenės marginalizacija. Plačiau apie tai galite skaityti manoteises.lt publikuotame tekste „Kada gydytojams šarlatanams uždrausime žaloti LGBT+ žmones?“

Siena tarp tikėjimo ir LGBT

„Dauguma homoseksualų yra visiškai nusigręžę nuo Dievo. Jie negali priimti katalikų tikėjimo, kuris apie homoseksualumą kalba kaip apie nuodėmę. Arba, kaip Katekizmas aiškiai sako, tai yra iškrypimas. Taigi, dauguma homoseksualų nusiteikę prieš katalikybę. Pavyzdžiui, kai kurie, sužinoję, kad esu katalikas, tiesiog nebekalba su manimi. Atsiriboja iš karto. Esu priešas, ir viskas“, – sako E. Gudas.

Žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis dėsto, kad galbūt neigiamą LGBT+ asmenų požiūrį į E. Gudą lemia jo paties sakomi įžeidūs teiginiai žmonių grupės, skiriamos orientacijos pagrindu, atžvilgiu.

„Kai tu pats savo interviu kitus žmones vadini ligoniais, sutrikusiais ir t.t., tai galbūt dėl to tave taip aršiai kritikuoja LGBTI žmonės, kurie kovoja už savo teises“, – teigia S. Bartulis.

Tos pačios lyties šeimos yra šeimos

Be to, anot E. Gudo, du tos pačios lyties asmenys, gyvenantys kartu, jokiu būdu nėra šeima. Tai galbūt tiesa religiniu požiūriu, tačiau 2019 metų sausio 11 dienos Konstitucinio teismo nutarime9(9) Teismas konstatavo, kad pagal LR Konstituciją šeimose sąvoką yra neutrali lyčiai. Vadinasi, tos pačios lyties poros taip pat laikoms šeimomis. Tai negalioja santuokos institutui, ji sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Tad išties Lietuvoje LGBT+ susituokti asmenys galėtų tik pateikus Konstitucijos 38 straipsnį.

„Iš esmės buvo leista pašnekovui kalbėti nepatikrinus faktų“, – komentuodamas bernardinai.lt pasirodžiusią publikaciją apibendrina S. Bartulis.

Filosofas Frydrichas Nyčė yra pasakęs: „Kartais žmonės nenori tikėti tiesa, nes nenori, kad būtų sugriautos jų iliuzijos“.

Linkiu kiekvienam iš jūsų gyventi be iliuzijų.

Naudoti tekstai ir literatūra:

1 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/po-pasirodziusio-rinkiminio-vaizdo-klipo-homoseksualiai-laisves-partijos-atstovei-kunigas-liepe-nebesirodyti-baznycioje-56-1394790

2 https://www.bernardinai.lt/ka-isgyvena-homoseksualu-polinki-turintis-katalikas-eimanto-gudo-liudijimas/

3 https://science.sciencemag.org/content/sci/365/6456/eaat7693.full.pdf?fbclid=IwAR06lPpRGeGlgizeQBXFOHBCl9rKKDIPS__4gZv037agKMfgi2ZwKnudhZQ

4 https://www.genome.gov/about-genomics/fact-sheets/Chromosomes-Fact-Sheet?fbclid=IwAR2NuvxhhiU4MRZMPbyOZk_2ZKEn9bzlXJSYODG0-SeGzEyd1BHXeKwFAqA

5 https://www2.le.ac.uk/projects/vgec/schoolsandcolleges/topics/dnageneschromosomes?fbclid=IwAR1EeSz2SKfUBaULV_wh7WKURqKL8p0rv34nlp861G2FZqenmuIGsX-ZTs0.

https://www.genome.gov/genetics-glossary/Non-Coding-DNA?fbclid=IwAR3GYBOwAmpB3LWnBuLSBohX11DiUEtScmMCL3O4QmEb7XPKZqkcRns6PlE

6 https://psychology.ucdavis.edu/rainbow/html/facts_mental_health.html

7 https://bakuresearchinstitute.org/homosexuality-is-not-a-disease/

8 „An empirical study of some relations between sexual patterns and gender identity in male homosexuals”. In J. Money (cur.), Sex research: new development, Holt, Rinehart & Winston, New York., 1965, pp. 24–52.

9 https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1898/content