Teisinis tos pačios lyties santykių pripažinimas – viena iš psichinės sveikatos prielaidų

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje vis dar jokia forma nėra įteisinti tos pačios lyties asmenų santykiai.

Teisinio reguliavimo stoka šioje srityje tikrai neatspindi realybės: LGBT žmonės gyvena poromis, šeimomis, kartais bendruomenėmis ar grupėmis, augina vaikus iš ankstesnių santuokų arba susilaukia vaikų esamuose santykiuose. Tačiau institucinė diskriminacija daro poveikį LGBT asmenų pasirinkimams, sveikatai ir gerovei.

Šiame straipsnyje trumpai aptarsiu, kaip įvairiais lygmenimis pasireiškianti diskriminacija veikia LGBT žmonių ir šeimų gyvenimus. Atskleisiu, kaip teisinis tos pačios lyties santuokų pripažinimas yra susijęs su psichine LGBT žmonių sveikata. Galiausiai, remdamasi užsienio moksliniais tyrimais, pateiksiu pavyzdžių, kaip kito LGBT žmonių fizinė ir psichinė sveikata įteisinus tos pačios lyties partnerystes ar santuokas JAV ir Europos šalyse.

Galimybė sudaryti partnerystę ar santuoką nėra tik formalus teisinis sprendimas. Šalyje galiojantys įstatymai siunčia visuomenei ir moralinę – vertybinę žinią bei nurodo, kokie santykiai yra vertingi ir vertintini, kas visuomenėje priimtina, o kas – ne. Nuo šalyje galiojančių įstatymų, netiesiogiai apibrėžiančių santykių vertę, priklauso ir LGBT žmonių psichinė sveikata.

Kaip Lietuvoje veikiančios diskriminacinės teisės praktikos ir patiriamas mažumos stresas tiksliai veikia LGBT žmonių psichinę sveikatą, pasakyti sunku, tačiau tam tikras bendro pobūdžio prielaidas galime kelti remdamiesi 2020 m. paskelbto Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros tyrimo duomenimis (1).

LGBT žmonių psichologinė savijauta Lietuvoje yra viena prasčiausių visoje Europoje: net 34 proc. apklaustųjų nurodė, besijaučiantys nuolatos arba didesnę dalį laiko prislėgti, išgyvena depresyvias nuotaikas. LGBT asmenų pasitenkinimas gyvenimu taip pat vienas žemiausių Europoje, blogiau nebent Lenkijoje ar Makedonijoje.

Dauguma (84 proc.) apklaustųjų slepia savo seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę: 60 proc. niekada apie tai nekalba su kitais, o 24 proc. tik retais atvejais. Lietuva ir šiuo atžvilgiu pirmauja Europoje. Baimindamiesi priekabiavimo dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės, LGBT asmenys vengia rodyti savo jausmus viešai, nesilanko ar vengia lankytis tam tikrose vietose.

Net 95 proc. patyrusių priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės niekam apie tai nepranešė, nesitikėdami pokyčių ar baimindamiesi sulaukti homofobinių ar transfobinių replikų.

Stulbinantys skaičiai, rodantys LGBT asmenų patiriamos diskriminacijos ir priekabiavimo mastus, orientacijos slėpimo paplitimą, saviraiškos ir judėjimo apribojimus. Tyrimai atskleidžia, kad išgyvenamas nuolatinis budrumas, stresas, būtinybė nuolatos slėpti savo autentiškumą, internalizuotas neigiamas požiūris į savo seksualinę ar lytinę tapatybę veikia tiek psichinę, tiek fizinę LGBT žmonių sveikatą.

Per paskutinius keturis dešimtmečius pasaulyje atlikti tyrimai, vienareikšmiškai parodė, kad LGBT asmenys pasižymi aukštesniais psichinių sutrikimų rodikliais, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu, dažniau nei heteroseksualūs asmenys bando nusižudyti ir nusižudo, žalojasi (2). Šie psichinės ir fizinės sveikatos atotrūkiai, susiję su seksualine orientacija, gali būti paaiškinti LGBT asmenų kasdieną patiriamais mažumos stresoriais: stigmatizavimu, neigiamomis nuostatomis visuomenėje ir iš to kylančia diskriminacija bei priekabiavimu, internalizuota homofobija, seksualinės ar lytinės tapatybės slėpimu.

Priemonių, kurios leistų pagerinti LGBT asmenų psichinę sveikatą ir gerovę, yra įvairių. Naujausi tyrimai ir kitų šalių patirtis rodo, kad teisinis santykių sureguliavimas – galimybė sudaryti partnerystę ar santuoką – yra vienas svarbiausių LGBT asmenų įgalinimo būdų.

Visų pirma, teisinis tos pačios lyties asmenų santykių pripažinimas turi įvairių ekonominių ir socialinių pasekmių. Vien tai objektyviai keičia santuoką sudariusių asmenų situaciją, suteikia įvairiapusiško saugumo ir stabilumo. Tyrimai rodo, kad homoseksualių asmenų, gyvenančių santuokoje, santykiai pasižymi didesniu stabilumu, didesniais finansiniais ištekliais, geresniais sveikatos rodikliais nei porų, gyvenančių teisiškai nepripažintuose santykiuose (3). Šia prasme, panašias tendencijas galima stebėti ir tarp heteroseksualių žmonių: heteroseksualūs asmenys, gyvenantys santuokoje, pasižymi geresne psichine sveikata nei nesusituokę.

Antra, tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimas veikia LGBT asmenų sveikatą ir netiesiogiai: šie teisiniai pokyčiai tiek atspindi, tiek skatina didesnį LGBT žmonių socialinį priėmimą ir pripažinimą visuomenėje, žymi socialinio statuso pokytį. Šių pokyčių išgyvenimas neišvengiamai daro poveikį asmens gerovei ir mažina su seksualine orientacija ar lytine tapatybe susijusią stigmą. Išorinis santykių pripažinimas ir priėmimas mažina pačių LGBT asmenų baimę ir nesaugumą, įgalina gyventi atviresnį gyvenimą.

Įvairiomis formomis išreikštas socialinis priėmimas ar nepriėmimas, visuomenėje vyraujančios nuostatos LGBT žmonių atžvilgiu yra susijusios ne tik su šios grupės gyvenimo kokybe, bet ir trukme. Tyrimai rodo, kad lesbietės, gėjai ir kitos seksualinės mažumos, gyvenančios JAV regionuose, kur paplitusios neigiamos nuostatos šių grupių atžvilgiu, gyvena 12 metų trumpiau (miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, žmogžudysčių, savižudybių bei kitų priežasčių) nei labiau tolerantiškose vietovėse gyvenantys LGBT asmenys (4).

Vienalyčių porų santykių teisinis pripažinimas siunčia aiškią įvairovę ir lygybę įtvirtinančią žinią platesnei visuomenei, o tai savo ruožtu didina toleranciją bei mažina neigiamas nuostatas, taigi ir priekabiavimo, patyčių, smurto LGBT asmenų atžvilgiu riziką.

Atlikta nemažai tyrimų, atskleidžiančių, kaip teisinis tos pačios lyties santykių pripažinimas pakeitė LGBT asmenų gyvenimus. JAV, Anglijoje, Velse, Švedijoje, Danijoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad šie įstatymų pokyčiai turi reikšmingas sąsajas su LGBT asmenų psichine ir fizine sveikata.

Pavyzdžiui, Masačiusetso valstijoje (JAV) atliktas tyrimas, kuriame buvo vertinama homoseksualių ir biseksualių vyrų fizinė ir psichinė sveikata 12 mėnesių iki ir po vienalyčių santuokų įstatymo priėmimo, parodė, kad priėmus įstatymą šie asmenys žymiai rečiau lankėsi pas fizinės ir psichinės sveikatos specialistus (5).

Unikalių duomenų pateikia Kalifornijos sveikatos interviu apklausa, kurioje nuo 2005 iki 2015 m. buvo renkama informacija apie 7000 homoseksualių asmenų fizinę ir psichinę sveikatą. Šių duomenų analizė leido tyrėjams suformuluoti išvadas apie homoseksualių asmenų sveikatos kaitą po 2008 m. priimto vienalyčių santuokų įstatymo.

Galima apibendrinti, kad tyrime dalyvavusių homoseksualių asmenų subjektyvus sveikatos vertinimas kilo. Be to, lesbietės ir gėjai, gyvenantys santuokoje, išgyveno mažiau psichologinio streso nei nesusituokę tyrime dalyvavę asmenys (6). Yra pagrindo tvirtinti, kad gyvenimas santuokoje mažina mažumos streso sukeltas pasekmes LGBT asmenims.

Analizuojant 2011-2016 m. visuotinės apklausos duomenis Anglijoje ir Velse, pastebėta, kad legalizavus tos pačios lyties santuokas 2014 m., subjektyvios gerovės vertinimai tarp santuokoje gyvenančių homoseksualių asmenų kilo. Šie teigiami pokyčiai pastebėti ir tarp kitų LGBT asmenų, gyvenančių ne santuokoje (7). Taigi, vienalyčių santuokų įteisinimas, panaikinantis institucinę diskriminaciją ir mažinantis struktūrinę stigmą, daro tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį LGBT asmenų sveikatai ir gerovei.

Danijoje ir Švedijoje atliktas tyrimas, kuriame vienuolika metų buvo stebima 28 000 asmenų, gyvenančių tos pačios lyties santykiuose. Tyrimas parodė, kad šalyse įteisinus vienalytes santuokas, savižudybių tarp homoseksualių vyrų ir moterų sumažėjo beveik per pusę (46 proc.) (8).

Be to, teisinis tos pačios lyties santykių pripažinimas daro teigiamą poveikį ne tik suaugusių LGBT asmenų psichinei sveikatai, bet ir neheteroseksualių paauglių (9) bei LGBT šeimose augančių vaikų gerovei.

LGBT paaugliai yra itin pažeidžiama grupė: jie tris kartus dažniau nei heteroseksualūs paaugliai bando žudytis. Neseniai atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama palyginti paauglių bandymo nusižudyti rodiklius valstijose, legalizavusiose tos pačios lyties santuokas ir to nepadariusiose, atskleidė, kad net 29 proc. LGBT paauglių bandė žudytis per paskutinius 12 mėnesių. Tuo tarpu tik 6 proc. heteroseksualių paauglių pranešė apie tokius bandymus. Priėmus tos pačios lyties santuokų įstatymą bandymų nusižudyti skaičius tarp LGBT paauglių krito 7 proc (10). Šie skaičiai gana aiškiai parodo, egzistuojančias sąsajas tarp vienalyčių santuokų įteisinimo ir LGBT paauglių psichinės gerovės.

Apibendrinant, norėtųsi pabrėžti, kad teisinis tos pačios lyties santykių pripažinimas yra būtinas siekiant gerinti LGBT žmonių psichinę ir fizinę sveikatą Lietuvoje. Egzistuojančios institucinės diskriminacijos panaikinimas svarbus ne tik patiems LGBT asmenims, bet ir platesnei visuomenei, kuri rūpinasi savo narių (suaugusių, vaikų ir paauglių) gerove.

Kitų šalių patirtis leidžia užtrikrintai teigti, kad tos pačios lyties santykių įteisinimas Lietuvoje padėtų mažinti su seksualine ar lytine tapatybe susijusią stigmą, keistų visuomenėje paplitusias neigiamas nuostatas, prisidėtų kuriant saugesnę aplinką LGBT asmenims, paaugliams bei LGBT šeimose augiantiems vaikams.

Naudota literatūra:

1. European Union Agency for Fundamental Rights. EU-LGBTI II: A long way to go for LGBTI equality. 2020. Luxemburg.
2. King M., Semlyen J., Tai S.S. et al. A systematic review of mental disorder, suicide, and deliberate self-harm in lesbian, gay and bisexual people. BMC Psychiatry. 2008, 8: 70.
3. Elwood W.N., Irvin V.L., Sun Q., Breen N. Measuring the influence of legally recognized partnership on the health and well-being of same-sex couples: Utility of the California Health Interview Survey. LGBT Health, 2017, 4: 153-160.
4. Hatzenbuehler M.L., Bellatorre A., Lee Y., Finch B., Muennig P., Fiscella K. Structural stigma and all-cause mortality in sexual minority populations. Social Science and Medicine. 2014, 103: 33-41.
5. Hatzenbuehler M.L., O‘Cleirigh C., Grasso C., Mayer K., Safren S., Bradford J. Effect of same-sex marriage laws on health care use and expenditures in sexual minority men: a quasi-natural experiment. American Journal of Public Health. 2012, 102 (2): 285-91.
6. Elwood W.N., Irvin V.K., Liu B., Lee R., Breen N. Emerging ideas. Health-related influences of extending marital benefits to same-sex couples: results from the California Health Interviews Survey. Family Relations. 2020, 69: 934-943.
7. Boertien D., Vignoli D. Legalizing same-sex marriage matters for the subjective well-being of individuals in same-sex unions. Demography. 2019, 56: 2109-2121.
8. Erlangsen A., Drefahl S., Haas A., Bjorkenstam C., Nordentoft M., Andersson G. Suicide among persons who entered same-sex and opposite-sex marriage in Denmark and Sweden, 1989–2016: a binational, register-based cohort study. Epidemiology & Community Health. 2020, 74 (1): 78-83.
9. Di Giacomo E., Krausz M., Colmegna F., Aspesi F., Clerici M. (2018). Estimating the risk of attempted suicide among sexual minority youths: a systematic review and meta-analysis. JAMA Pediatrics, 172: 1145-1152.
10. Raifman J., Moscoe E., Austin S.B., McConnell M. Difference-in-difference analysis of the association between state same-sex marriage policies and adolescent suicide attempts. 2017, JAMA Pediatrics, 171 (4): 350-56.