Medicinos mokslininkai teigia, kad tik vakcinacijos dėka išnyko raupai, baigia išnykti poliomielitas, sparčiai judama tymų, raudonukės likvidavimo link. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paskiepijus 90–95 proc. asmenų, susidaro pakankamas kolektyvinis imunitetas ir skiepais valdomą užkrečiamąją ligą galima kontroliuoti, riboti jos plitimą ar net visiškai likviduoti. Jeigu kažkuriuo laikotarpiu paskiepijamas mažesnis procentas žmonių, ligos sugrįžta, pavyzdžiui, prieš keletą metų Europos šalyse buvo tymų protrūkis.
Apie vaikų skiepijimą ir balansą tarp dviejų vertybių, kaip išsaugoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti sveikatos apsaugą, bus kalbama gruodžio 10-ąją, Nacionaliniame žmogaus teisių forume (NŽTF).
„Kiekvienais metais prisidėdama prie Nacionalinio žmogaus teisių forumo organizavimo, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga stengiasi pasiūlyti visuomenei aktualią temą iš vaiko teisių apsaugos srities. Pernai diskutavome apie šiuolaikinės mokyklos mokymo būdus ir formas, skiriant didelį dėmesį nuotoliniam mokymui, šiemet – apie užkrečiamų ligų įveikimo galimybes ir teisinį reguliavimą“, – mintimis apie artėjančią Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusiją dalinasi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir priduria, kad paprastai pavyksta diskusijai pakviesti aukščiausio lygio profesionalus. „Labai džiaugiamės, kad šiemet Europos žmogaus teisių teismo sprendimą (EŽTT) sutiko pristatyti šio teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris, o diskusijoje dalyvaus patyrę savų sričių profesionalai: konstitucinės teisės ir sveikatos teisės ekspertė prof. Toma Birmontienė, gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, Seimo Sveikatos komiteto narys Linas Slušnys“, – apie diskusijos „Kaip visuomenei įveikti užkrečiamas ligas: Vavrička prieš Čekiją EŽTT bylos pamokos“ dalyvius pasakoja kontrolierė.
Organizuodami šią diskusiją remiatės Europos žmogaus teisių teismo sprendimu Vavrička ir kiti prieš Čekijos Respubliką. Kuo ši byla ypatinga?
Ši byla yra išskirtinė pirmiausia todėl, kad tai yra pirmoji byla dėl vaikų skiepijimo. Be to, joje pateikiama labai daug įdomios detalios analizės, ne tik Čekijos teisinės sistemos, bet ir kitų Europos valstybių Konstitucinių teismų formuojamos doktrinos, teisinio reguliavimo analizės. Pagrindinis keliamas klausimas: konstitucinių vertybių pusiausvyra, žmogaus teisių ribojimo proporcingumas ir teisėtumas.
Edita Žiobienė, asmeninio archyvo nuotr.
Ar teismas šioje byloje pasisakė ir dėl skiepijimo nuo COVID-19?
Šiame teismo sprendime nerasime nė vieno žodžio apie COVID-19, sprendime pasisakoma apie kitas užkrečiamas ligas, kurios taip pat gali būti pražūtingos mūsų visuomenei.
Kokia yra vaikų skiepijimo situacija Lietuvoje?
Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, kitaip tariant, Lietuvoje nėra privalomų skiepų. Medicinos mokslininkai teigia, kad gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai skiepijimosi aprėptys šalyje ar jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų, todėl, siekiant išvengti ligos atvejų visuomenėje, svarbu išlaikyti aukštas skiepijimosi aprėptis. Atkreipčiau dėmesį, kad iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimosi aprėptys, leidžiančios suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamas ligas, tačiau nuo 2009 m. stebima mažėjimo tendencija.
Kodėl, jūsų manymu, kai kurie tėvai renkasi neskiepyti savo vaikų?
Sunku vienareikšmiškai nurodyti vaikų neskiepijimo priežastis, tik akivaizdu, kad šiuolaikiniam žmogui reikia daugiau kokybiškos informacijos. Jei vaiko gydytojas pokalbiui apie vaiko sveikatą skiria labai mažai laiko, tėvams belieka informaciją susirasti patiems, o tada atsiranda didelė rizika dėl informacijos šaltinių patikimumo. Dažnai informacija surandama tiesiog internete arba socialiniuose tinkluose, kur sunku atsekti pirminį informacijos šaltinį ir jį patikrinti, kritiškai įvertinti.
Kokios galimos mažėjančio vaikų skiepijimo pasekmės?
Pasekmės gali būti gana prastos. Turbūt kurį laiką visi tikėjome, kad užkrečiamos ligos įveiktos, skiepai tik profilaktiški, rekomenduojami, tad nebūtini. Ir staiga tymų proveržis skirtingos Europos valstybėse. Atkreipkime dėmesį, kad su sumažėjusia skiepijimosi aprėptimi susidūrė daugelis Europos valstybių, kurios savaip sprendžia šiuos iššūkius.
Kaip kitos valstybės sprendžia šiuos iššūkius?
Iš minėto EŽTT sprendimo žinome, kad Čekijoje pagal įstatymą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami tik pagal skiepų kalendorių skiepyti vaikai (išskyrus negalinčius skiepytis), Vengrijoje, Šiaurės Makedonijoje, Lenkijoje, Serbijoje skiepų privalomumas įtvirtintas įstatyme, Prancūzijoje 2017 m. įvestas privalomas skiepijimas nuo 11 ligų, 2020 m. Vokietijoje skiepas nuo tymų tapo privalomas. Visais atvejais ieškoma sąžiningo balanso tarp dviejų vertybių: kaip išsaugoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti sveikatos apsaugą.
Kokios informacijos, jūsų manymu, labiausiai trūksta priimant sprendimus dėl vaiko sveikatos?
Labai svarbu kalbėti ir apie galimą neigiamą skiepų poveikį, galimą žalą sveikatai. Neverta net ginčytis, kad daugumai skiepijamų žmonių skiepai yra visiškai saugūs, tačiau pasitaiko retų atvejų, kai skiepijimas gali sukelti rimtų ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Akivaizdu, kad tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju reikia patikrinti, ar nėra galimų kontraindikacijų, ir stebėti naudojamų vakcinų saugumą.
Šie klausimai taip pat aptariami Jūsų minėtame sprendime?
Taip. EŽTT išnagrinėjo ir Europos valstybių konstitucinių teismų nutarimus, kuriuose akcentuojama būtinybė teisinėje sistemoje sukurti žalos atlyginimo mechanizmą. Kitaip sakant, diskusijai pasirinkome daug klausimų aprėpiantį EŽTT sprendimą ir, žinoma, tikimės surasti Lietuvos visuomenei naudingus aspektus.
Diskusijos „Kaip visuomenei įveikti užkrečiamas ligas: Vavrička prieš Čekiją EŽTT bylos pamokos“ bus galima klausytis gyvai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (būtina registracija) arba tiesiogiai www.lrt.lt bei nztf.lt portale.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.”
