Skaitmeninę atskirtį patiriantys vyresni žmonės sako, kad technologijomis vengia naudotis dėl to, kad nemoka anglų kalbos ir bijo būti apgauti. Didelei daliai svarbus kliuvinys, dėl kurio įrenginiai yra sunkiai prieinami, – sveikatos būklė. Tai parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta vyresnių gyventojų apklausa.
Jos duomenimis, netoli pusės vyresnių nei 55 metų apklaustųjų prisipažino, kad skaitmeninės technologijos jiems sunkiai prieinamos dėl problemų su anglų kalba (45 proc.) bei sukčiavimo ir apgavysčių rizikos (43 proc.). Dar 37 proc. tyrimo dalyvių nurodė galimus asmens duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimus.
„Man sunkiausia kompiuteryje, kai, būna, įjungi ir išmeta lentas visokias ir kažko prašo angliškai. Aš angliškai nemoku, nežinau, ko jis ten prašo, ir tą paspaudi, vis tiek jam negerai. Tada kreipiuosi į sūnų, jis atvažiuoja ir sakau, žiūrėk, ko čia iš manęs nori“, – tyrimo metu vykusioje grupinėje diskusijoje kalbėjo vilnietė Ona.
Per ketvirtadalį (27 proc.) respondentų kaip priežastį įvardijo žinių bei įgūdžių trūkumą. Beveik 1 iš 5 susiduria su naudojimosi technologijomis iššūkiais dėl sveikatos. Dar 15 proc. apklaustųjų žymėjo, kad įrenginiai yra per sudėtingai valdomi, tiek pat jaučia baimę suklysti, gėdą ar nenorą prašyti kitų pagalbos. Vienas iš dešimties tyrimo dalyvių tvirtino, kad apskritai neturi skaitmeninio įrenginio ar interneto.
Tyrimo dalyvių įvardintos priežastys, kodėl vengia naudotis skaitmeninėmis priemonėmis
Svetainės ir programėlės – nepatogios vyresniems žmonėms
„Akivaizdu, kad didelei daliai tyrimo dalyvių skaitmeninės technologijos kelia nejaukius jausmus. To priežastys yra kompleksinės ir susijusios ne tik su nepasitikėjimu savimi, susiformavusiais įpročiais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, suprastėjusiu regėjimu. Ne veltui daugelį interneto svetainių ar programėlių vyresni žmonės apibūdino kaip nepatogias naudoti, akcentavo jų nedraugišką dizainą“, – sako lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Tyrimo dalyviai minėjo, kad ekranuose jiems sunku įžiūrėti tekstą ar mygtukus, dėl suprastėjusios atminties sunku prisiminti, kur ką spausti. Pabrėžta sudėtinga ir paini interneto svetainių, mobiliųjų programėlių navigacija ir jų valdymas, komplikuotas prisijungimas ir slaptažodžių valdymas, dažni programų atnaujinimai, per maži ir skaitymui nepatogūs šriftai, nepakankami spalvų kontrastai ir kt.
„Šiame kontekste iškyla svarbus skaitmeninių įrenginių bei programų prieinamumo klausimas, aktualus daugeliui vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir asmenims su negalia. Į šį aspektą paslaugų teikėjai ir skaitmeninio turinio kūrėjai ne visuomet deramai atsižvelgia“, – pastebi J. Miliuvienė.
Mokymų yra, bet jie tinka ir padeda ne visiems
Pasak kontrolierės, sparčiai besivystančios technologijos daugiausia iššūkių atneša tiems, kurie savo profesinėje karjeroje nedirbo kompiuteriais ir kitais skaitmeniniais įrenginiais.
„Tuomet neretai atsiranda baimė, gėdos jausmas. Tyrime dalyvavę žmonės sakė, kad viešojoje informacijoje matomos ir girdimos naujienos apie tai, kad sukčiai skaitmeninėmis priemonėmis išvilioja pinigus, didina baimę suklysti, ne ten įvesti asmeninius duomenis ir prisideda prie atsargumo, nenoro bandyti naudotis tomis technologijomis. Baimę savo įspėjimais pakursto ir artimieji“, – pastebi J. Miliuvienė.
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
„Aš bijau. Ne todėl, kad aš ten visiškai žiopla esu, bet aš bijau, nes jis [sūnus] mane prigąsdina. Tada aš ir sakau, kadangi tu gyveni tame pačiame name, geriau nueisiu pas tave ir tu daryk už mane“, – teigė tyrimo dalyvė, molėtiškė Kristina. „Sūnus sako, mama, tu ten žiūrėk, jeigu užsisakinėsi ką nors, žiūrėk, kur spaudi, nes nueis pinigai nežinia kur ir jų nesusigrąžinsi“, – grupinėje diskusijoje mintimis dalijosi kita moteris.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, atrodytų, kad šią problemą galėtų padėti spręsti kompiuterinio raštingumo mokymai, bet jų organizavimas ir turinys dažnai kelia klausimų. „Didžioji dalis tyrimo dalyvių yra dalyvavę skaitmeninio raštingumo mokymuose, bet jų naudą vertino skeptiškai – pamokos, pasak jų, būna pernelyg bendro pobūdžio, neįsiklausant į dalyvių individualius poreikius ir galimybes, mokymai vyksta nuotoliu per kompiuterines programas“, – sako J. Miliuvienė.
„Mano toks pastebėjimas, kad dažniausiai jauni žmonės – vaikai ar anūkai – nemoka mūsų mokyti. Jie neturi kantrybės. Jie labai dažnai kažkokį veiksmą atliks „tik, tik, tik“ – spaudi ir negalvoji, kodėl ir kaip. O mums reikia pagalvoti, ir aš sakau, kad reikia pagalvoti ne dėl to, kad mes čia biški lėčiau galvojam, bet reikia pagalvoti, reikia žinoti, ką tu darai, kodėl tu spaudi“, – problemą įvardijo vilnietė Diana.
Kitas tyrimo dalyvis, vilnietis Vytautas įsitikinęs, kad nuotoliniai mokymai vyresnio amžiaus žmonėms netinka. „Tie visi mokymai per „Zoom“… Tai jeigu aš nevaldau gerai kompiuterio, aš ir toj pačioj bibliotekoj negaliu prisijungti, nes negalima garsiai [klausyti ir kalbėti]. Visos tos „Zoom“ paskaitos, kurios yra skirtos būtent nemokantiems, yra niekinės. Reikia vietos, kur galėtum ateiti“, – aiškino vyras.
Jis pateikė ir konkretų pavyzdį – per nuotolinę platformą vykstančią mokymų programą vyresniems žmonėms „Nė vienas nėra pamirštas“. „Ir vėl bus paskaita per „Zoom“. Ką reiškia nė vienas nepamirštas? Pusė pensininkų užmiršti, nes paskaita per kažkokį „Zoom“, – piktinosi apklausos dalyvis.
Vyras prie kompiuterio, asociatyvi nuotr., Pexels
Visgi dalis tyrimo dalyvių būtent bibliotekas įvardijo kaip tinkamą pagalbą bandant įsilieti į skaitmeninį pasaulį. Viena moteris pasakojo, kad bibliotekoje dirbanti darbuotoja ne tik pamoko ar paaiškina, bet ir sprendžia paslaugų neprieinamumą el. bankininkystės paskyros neturintiesiems, pavyzdžiui, nupirkdama iš savo sąskaitos tarpmiestinio autobuso bilietų, kai tame mieste neįmanoma jų nusipirkti gyvai.
Skaitmeninės atskirties tyrimas parodė, kad net 40 proc. vyresnių nei 55 metų apklaustųjų patiria sunkumų internetu registruodamiesi pas gydytojus ar kitus specialistus, kas trečiam skaitmeninėje erdvėje sudėtinga įsigyti viešojo transporto bilietus. Beveik 4 iš 10 pranešė, kad turi rimtų iššūkių pasinaudoti nuolaidomis, kai jos taikomos tik turint programėlę. Penktadaliui vyresnio amžiaus žmonių rūpesčių kelia mokesčių mokėjimas internetu.
Nereprezentatyvus skaitmeninės atskirties tyrimas buvo vykdomas šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais. Jo metu 55 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai, taip pat jų artimieji visoje šalyje pildė popierines ir elektronines anketas bei anonimiškai pasakojo apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis. Iš viso kiekybinėje apklausoje dalyvavo 1982 asmenys. 1675 asmenys (85 proc.) užpildė internetinę anketą, 307 (15 proc.) – popierinę anketą. Fokus grupėse dalyvavo 24 žmonės.
